Fischer Kuno (Kunas Fšeris) 1824 07 23Sandewalde (dab. Lechitów, prie Góros, Lenkija) 1907 07 05Heidelberg, vokiečių filosofas, filosofijos istorikas. Dr. (1847).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1844–47 Leipcigo ir Hallės universitetuose studijavo filosofiją ir filologiją. Dėstė Jenos (nuo 1856), Heidelbergo (nuo 1872) universitetuose.
Pažiūros ir veikalai
Filosofijos istorinę plėtotę K. Fischeris apibrėžė kaip žmogaus proto savęs pažinimo procesą. Kėlė filosofijos teorijų ir jų kūrėjų asmenybių sąsajos reikšmę, nagrinėjo filosofijos sistemų tarpusavio ryšius. Vienas pirmųjų suskirstė 17–18 a. filosofijos sistemas į racionalistines ir empiristines. Parašė monografiją apie I. Kantą (Kanto gyvenimas ir jo mokymo pagrindai / Kants Leben und die Grundlagen seiner Lehre 1860), kuri turėjo įtakos neokantizmui susiformuoti, taip pat estetikos (Diotima, grožio idėjos / Diotima, die Idee des Schönen 1849), literatūros istorijos (apie J. W. Goethe, F. Schillerį, G. E. Lessingą) veikalų. K. Fischerio filosofijos istorijos samprata turėjo įtakos F. Nietzschei.
Kuno Fischer (1894)
Kiti veikalai: Naujosios filosofijos istorija (Geschichte der neueren Philosophie 8 t. 1852–93), Logika ir metafizika arba metodologija (Logik und Metaphysik oder Wissenschaftslehre 1852), Mano mokymo gynimas (Die Apologie meiner Lehre 1854), Schilleris kaip filosofas (Schiller als Philosoph 1858), Francis Baconas ir jo pasekėjai (Francis Bacon und seine Nachfolger 1875), Hegelio gyvenimas, darbai ir mokymas (Hegels Leben, Werke und Lehre 1901).