kuõklė (latv. kokle), latvių muzikos instrumentas – gnaibomasis (gnaiboma pirštais arba plektru) chordofonas.
Konstrukcija
Tradicinių kuoklių korpusas medinis, trapecijos formos, iškaltas kaltu, nudažytas dažniausiai juodai. Viršutinėje plokštėje yra koncentriškai išdėstytos skylutės arba keturlapės, šešialapės žvaigždutės ar kitokio pavidalo išpjovos. Išilgai korpuso ištempta 5–12 stygų.
Rūšys
Augšzemės kuoklė (identiška lietuvių šiaurės rytų aukštaičių kanklėms) luotelio arba karsto (dažnai šešiabriaunio) pavidalo, drūtgalys šiek tiek įstrižas, turi 5–6 stygas. Randama istorinės baltų žemės Sėlos šiaurinėje dalyje.
Latgalos kuoklė (tapati pietryčių estų Setu kanelei, šiaurės vakarų rusų guslėms, karelų, suomių, vepsių kantelei) dažnai plokščiadugnė, drūtgalys šiek tiek įstrižas su labai ilgu išsikišimu (kartais ilgesniu už korpusą), turi 6–12 stygų. Randama istorinėje latgalių teritorijoje.
Žiemgalos kuoklė (panaši į lietuvių šiaurės vakarų aukštaičių ir žemaičių kankles) plokščiadugnė (kartais šešiabriaunė), drūtgalys labai įstrižas, turi 7–9 stygas. Randama žiemgalių istorinių žemių šiaurinėje dalyje, kartais Augšzemėje ir Kurše.
Kuršo kuoklė (panaši į lietuvių šiaurės vakarų žemaičių kankles, bet turi ir šiaurės rytų aukštaičių kanklėms būdingų bruožų) plokščiadugnė (kartais šešiabriaunė), drūtgalys šiek tiek arba labai įstrižas, su nedideliu išsikišimu, turinčiu spiralės formos užsukimą gale (būna kuoklių ir be spiralinio užsukimo), turi 5–12 stygų. Kuršo kuoklės paplitusios istorinėje kuršių teritorijoje. Vidžemėje randama Augšzemės ir Žiemgalos kuoklių.
Kilmė, raida
Manoma, kuoklė yra baltiškos kilmės. Turėjo ritualinę ir maginę paskirtį. Kuoklė dažnai minima latvių liaudies dainose, daugiausia mitologinėse. Pirmykščių papročių ir tikėjimų reliktų turi kuoklės konstrukcija (karsto pavidalas, su magine skaičių eile sutampantis stygų skaičius), ornamentika (soliariniai ir kiti kosmologiniai viršutinės plokštės ženklai), vartosena (griežė tik pagyvenę ir seni vyrai), gamybos papročiai. Tervetės piliakalnyje (Žiemgala) rasta 13 a. apdegusi ornamentuota beržinės kuoklės nuolauža. Kuoklė pirmąkart minima 1454 Rygos nešikų draugijos sąrašuose. Kuokle skambinama liaudies dainos ir šokiai. Tradiciškai naudota iki 20 a. pirmos pusės Latgaloje ir Kurše.
Nuo 19 a. kuoklė tobulinama (įtakos turėjo citros konstrukcija), ja grojama ir instrumentiniuose ansambliuose. Nuo 1949 naudojama S. Krasnopiorovo modifikuotoji 16 stygų kuoklė. Nuo 1971 daugiausia skambinama koncertinėmis kuoklėmis, padirbtomis pagal lietuvių modifikuotas kankles. Instrumentų korpusai ornamentuoti latvių tautiniais raštais, apačioje prisukamos 3 kojelės. Latvių kompozitoriai S. Krasnopiorovas, J. Medinis sukūrė kūrinių kuoklei.
Kuršo kuoklė
L: F. Priedīte Ko spēlēja sendienās Rīga 1983.
764