kúopa, daugelio valstybių kariuomenių sausumos ir kitų pajėgų pagrindinis taktinis padalinys, skirtas kovinėms, užnugario, aprūpinimo bei kitoms užduotims vykdyti. Sudaro 3–4 būriai. Yra bataliono (pulko) padalinys, kartais veikia savarankiškai, mūšyje vykdo nedidelės apimties taktines užduotis. Kuopų yra pėstininkų (motorizuotųjų pėstininkų), tankų, oro desanto, žvalgybos, inžinerinių ir kitokų.
Istorija
Iki 17 a. Europos kariuomenėse kuopa dažniausiai buvo samdinių pėstininkų ir kavalerijos dalinys, 14–15 a. – įvairaus dydžio, 16 a. turėjo kelis šimtus, kartais – 1–2 tūkst., nuo 17 a. – šimtą keliasdešimt ar keliasdešimt žmonių. 17 a. pėstininkų pulkų (regimentų) kelias arba keliolika kuopas pradėta jungti į batalionus, kavalerijos – į eskadronus.
18 a. pabaigoje kuopą pradėta dalyti į būrius, 19 a. pradžioje eskadronus nustota skirstyti į kuopas. Lenkijos kariuomenėje kuopos atitikmuo – samdinių vėliava – atsirado 15 a., joms vadovavo rotmistrai.
21 a. pradžioje įvairių valstybių kariuomenių kuopose tarnavo iki 200 (motorizuotųjų šaulių – dažniausiai 130–150, tankų – 30–35) karių.
Kuopa Lietuvoje
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje kuopos atitikmuo (samdinių vėliava) atsirado 17 a., joms vadovavo rotmistrai. 21 a. pradžioje Lietuvos kariuomenės kuopose tarnavo 90–100 karių.
Lietuvos kariuomenėje kuopas turi Štabo batalionas (daugiau kaip 200 karių Garbės sargybos kuopa ir Štabo aprūpinimo kuopa), Sausumos pajėgos (štabo 2 kuopos, brigados Geležinis Vilkas vadovybės 3 kuopos, Inžinerijos bataliono 5 kuopos ir kitų padalinių kuopos), Savanorių pajėgos (daugiau kaip 50 kuopų, apie 5000 karių), Logistikos valdybos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas (4 kuopos).
1935
2271