kúopininkai, antivalstybinės Lietuvos komunistų partijos kandidatai į Lietuvos I ir II Seimus ir juos rėmę veikėjai. Buvo dangstomi Darbininkų kuopos vardu. Kuopininkų rinkimų programa tapo 1922 06 legaliame Lietuvos komunistų partijos centro komiteto laikraštyje Žarija paskelbtas Darbininkų kuopos kreipimasis, kuriame buvo išdėstyti populistiniai programiniai Lietuvos komunistų partijos reikalavimai. Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos darbo federacijos vadovai atsisakė juos paremti. Legaliu kuopininkų rinkimų kampanijos centru tapo Kauno miesto tarybos darbininkų frakcija (pirmininkas J. Kubickis). Kuopininkų kandidatai buvo įregistruoti visose rinkimų apygardose. Per I Seimo rinkimus (1922 10 10–11) kuopininkai gavo 52 000 balsų. Į Seimą išrinkti J. Kubickis, P. Norkūnas, K. Dominas-Bangaitis, K. Matulaitis, P. Vilūnas (visi Lietuvos komunistų partijos, pirmieji du – jos centro komiteto nariai) sudarė darbininkų kuopų frakciją. Veikdami kuopininkų vardu komunistai stengėsi plėsti įtaką darbininkų legalioms organizacijoms. Per II Seimo rinkimus (pirmasis paleistas 1923 03 13) dėl rinkimų įstatymų pažeidimų valdžia atsisakė registruoti kuopininkų sąrašus, jie buvo registruojami kitais pavadinimais. Lietuvių krikščionių demokratų partijos Vyriausybė kuopininkų rinkimų agitaciją varžė, 1923 04 apie 200 jų veikėjų suėmė, dalį kalino. Po III Seimo rinkimų (1926) teismas visus kuopininkus išteisino.
2271