kùpolas (it. cupola), Žemės plutos uolienų slūgsojimo forma. Tektoninis kupolas yra brachiantiklininė Žemės plutos raukšlė, kurios sluoksniai nukrypę nuo centro į visas puses. Jų daugiausia prekambrinių platformų skyduose. Susiformuoja dėl granitizacijos ir migmatizacijos. Tektoninio kupolo skersmuo iki keliasdešimt kilometrų. Diapirinis kupolas susidaro, kai Žemės plutoje slegiamas plastingų uolienų sluoksnis perkerta dalį virš jo esančių sluoksnių, išsispaudžia į viršų ir išgaubia kitus jį dengiančius sluoksnius (dar diapirizmas). Su diapiriniais kupolais (pvz., druskos) kartais susiję nedideli naftos ir dujų telkiniai. Vulkaninis kupolas susidaro Žemės paviršiuje, kai iš ugnikalnio stemplės besiveržianti labai klampi rūgšti lava (andezitinė arba riolitinė) iškyla ir sustingsta aukščiau kraterio dugno (būna iki 80 m aukščio); būdingas kupoliškojo išsiveržimo tipo ugnikalniams.
vulkaniniai kupolai Saint Helenso krateryje (2006, Jungtinės Amerikos Valstijos)
-Tektoninis kupolas; -vulkaninis kupolas; -diapirinis kupolas; -lavos kupolas; -druskos kupolas