kùras, medžiaga, naudojama dideliam šilumos kiekiui gauti. Pagal šilumos gavimo būdą būna organinis (šiluma gaunama sparčiomis oksidacijos reakcijomis – degimu) ir branduolinis (šiluma išsiskiria dalijantis kai kurių sunkiųjų elementų izotopų branduoliams); pagal agregatinę būseną skirstomas į kietąjį (kietasis kuras), skystąjį (degalai) ir dujinį (degiosios dujos); pagal kilmę – į gamtinį ir dirbtinį. Visos degiosios ir organinės medžiagos gali būti naudojamos ne tik kaip kuras, bet ir kaip technologinė žaliava. Svarbiausi kuro kokybės rodikliai yra degimo šiluma, degimo produktų taršumas, kaitrumas (gaunama aukščiausia temperatūra), peleningumas, drėgnumas. Daug lakiųjų medžiagų turintis kuras lengvai užsidega, pvz., sausa sakinga mediena gali užsidegti ir 120 °C temperatūroje. Dūmų, susidariusių degant kurui, kenksmingosios medžiagos yra azoto oksidai ir sieros dioksidas, atmosferoje sudarantys rūgštųjį lietų, anglies dioksidas, lakiosios organinės liekanos ir kietosios dalelės (labiausiai aplinką teršia 5–10 μm dydžio dalelės). Įvairių rūšių kuras lyginamas pagal šiluminę vertę, t. y. sutartinį kurą, kurio žemutinė degimo šiluma (kai dūmai išmetami su visa drėgme) yra anglies ekvivalentas (ae) 29 300 kJ/kg ir naftos ekvivalentas (ne) 41 861 kJ/kg. Pagal šiuolaikinį kuro gavybos lygį, išžvalgytų akmens anglių išteklių užtektų tūkstančiams metų, naftos ir dujų prognozinių išteklių – 100–150 m., bet gavybos tempai didėja, todėl naftos ir dujų ištekliai gali išsekti per 25–40 metų. Tai verčia taupyti iškastinį kurą ir naudoti kitus energijos šaltinius: branduolinę energiją, Saulės ir kitų atsinaujinančiųjų šaltinių energiją. Beveik visas iškastinis kuras sudeginamas (tik apie 10 % naftos ir dujų suvartojama kaip pramonės žaliava), dėl to kasmet į Žemės atmosferą išmetama apie 150 mln. t pelenų, apie 100 mln. t sieros oksidų, apie 60 mln. t azoto oksidų, apie 20 mlrd. t anglies dioksido (šiltnamio efektas). Gamtai nuo teršimo apsaugoti tobulinami deginių valymo metodai, stengiamasi kurą deginti taip, kad kuo mažiau susidarytų žalingų medžiagų. Kuro sunaudojimo Lietuvoje rodikliai parodyti 3, 4 lentelėje.
1
2
3
4