Kurdistãnas, Kùrdija (Kurdiwarí), etnografinė istorinė sritis Artimuosiuose Rytuose (Turkijos pietryčiuose, Irako šiaurėje, Irano šiaurės vakaruose, Sirijos šiaurės rytuose). Plotas apie 450 000 km2, apie 40 mln. gyventojų (2018), daugiausia kurdų.
Viduriniai amžiai ir naujieji laikai
Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje formuojantis kurdų tautai (dėl jų kilmės nėra bendros nuomonės) jų valstybė nesusikūrė. 7 a. kraštą užkariavo arabai (arabų užkariavimai), čia įsivyravo islamas. Kalifatui silpstant 8–10 a. susikūrė daug nepriklausomų kurdų kunigaikštysčių. Jas 12 a. nukariavo mongolai, 13 a. antroje pusėje kurdų kunigaikštystės atsikūrė. 16 a. pradžioje Kurdistano teritoriją pasidalijo Osmanų imperija ir Sefevidų Persija, kuri siekė kurdų kunigaikštystes panaikinti. Osmanų imperijoje kunigaikštystės kelis amžius išsaugojo autonomiją. 1834–50 Osmanų imperija kurdų kunigaikštystes panaikino.
19–20 amžiai
Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915–16 Irano Kurdistaną buvo okupavusi Rusijos imperija. 1918 12 30 Stambule įkurta Kurdistano atgimimo draugija, siekianti sukurti kurdų valstybę. 1920, žlugus Osmanų imperijai, Kurdistano pietinė dalis atiteko Didžiosios Britanijos kontroliuojamam Irakui, vakarinė dalis – Prancūzijos kontroliuojamai Sirijai; kita, didžiausia, dalis liko Turkijai. 1920 Antantės ir Turkijos Sèvres’o taikos sutartis numatė kurdams suteikti autonomiją ir galimybę ilgainiui sukurti valstybę.
1923 Lozanos taikos sutartimi ši sutartis buvo anuliuota, Kurdistano teritorija liko Turkijai, Persijai, Irakui (Irako Kurdistanas) ir Sirijai. Visos šios valstybės siekė kurdus asimiliuoti. Turkijos Kurdistane iki 1991 buvo draudžiamos kurdų mokyklos, organizacijos, spauda. Kurdų sukilimą (Turkijos rytuose 1927–30 gyvavo Ararato respublika) Turkijos kariuomenė numalšino, 1932 daug kurdų ištremta į Vakarų ir Vidurio Anatoliją (leista grįžti 1950).
1936–38 Turkijos kurdų sukilimas vėl buvo numalšintas (2011 11 tuometis Turkijos ministras pirmininkas, vėliau prezidentas R. T. Erdoğanas atsiprašė už 4 dešimtmetyje įvykdytas kurdų žudynes). 20 a. 3 dešimtmetyje Kurdistane radus naftos, jo geopolitinė reikšmė labai padidėjo.
Per Antrąjį pasaulinį karą SSRS 1941 okupuotoje Irano (iki 1936 Persija) dalyje 1946 įkurta Kurdistano demokratinė partija. Kurdų judėjimą, siekdama savų politinių tikslų, rėmė SSRS, 1946 01–12 Irano Kurdistane gyvavo marionetinė Mahabado respublika, Sovietų Sąjungos kariuomenei iš Irano pasitraukus, ji buvo panaikinta. 1961 sukilo Irako kurdai, 1970 Irako vyriausybės ir kurdų vadovybės susitarimu Irake įkurta Kurdistano autonominė sritis (centras as Suleimanija), bet jau 1975 Irako kurdai, nesitenkindami ribota autonomija, vėl pradėjo ginkluotą kovą.
1978 Turkijoje A. Öcalanas įkūrė Kurdistano darbininkų partiją, siekiančią sukurti nepriklausomą kurdų valstybę; ji 1984 pradėjo partizaninį karą ir teroristinius veiksmus, per surengtus išpuolius Turkijoje iki 2007 žuvo apie 37 000 žmonių. Kurdų teigimu, malšindama Turkijos kariuomenė 20 a. 8–9 dešimtmetyje sunaikino apie 3000 kurdų kaimų, daugiau kaip 300 000 kurdų ištrėmė.
Per Irako–Irano karą (1980–88), pasak kurdų šaltinių, Irako kariuomenė sugriovė apie 3800 kurdų kaimų, nužudyta apie 182 000 kurdų. Gelbėdamiesi nuo Irako vyriausybės represijų, daug kurdų pasitraukė į Iraną ir Turkiją, nemažai jų įsikūrė Vakarų Europos šalyse (daugiausia Belgijoje ir Vokietijoje). Per Persijos įlankos karą (1991) Irako kurdai vėl sukilo. Turkijoje 1991 kurdų kalba leista ribotai mokyti, transliuoti per radiją ir televiziją. 1995 04 Hagoje įkurtas Kurdų parlamentas tremtyje.
A. Öcalanas Kurdistano darbininkų partijos treniruočių stovykloje (1988 06 18)
Per Irako karą (2003) kurdai vėl sukilo. Pagal 2005 konstituciją Irakas buvo paskelbtas federacine respublika, Kurdistano autonominė sritis (centras pagal konstituciją Kirkukas, faktiškai – Arbilis) įgijo plačią savivaldą, yra menkai valdoma centrinės valdžios. Irako kurdų autonomija paskatino tokių pačių teisių siekti ir kitų valstybių kurdus. 2014 kurdų karinės pajėgos Šiaurės Sirijoje įsitraukė į Sirijos pilietinį karą ir kovas su Islamo valstybe. 2015–18 Jungtinių Amerikos Valstijų remiami kurdų kovotojai išstūmė Islamo valstybę beveik iš visų jos kontroliuotų teritorijų ir paskelbė kurdų autonomiją.
kurdų demonstracija Londone Turkijai įkalinus A. Öcalaną (1999 02 20)
Irako Kurdistano gyventojai per 2017 referendumą pritarė nepriklausomybei, Irako valdžia atsakė perimdama daugumą per kovas su Islamo valstybe kurdų užimtų teritorijų. 2019 Jungtinės Amerikos Valstijos nutraukė paramą kurdų kovotojams paremdamos Irako teritorinį vientisumą.