kurėnas

kurėnai prie Pilkopių

kurnas, dvistiebė, burinė valtis, naudota Kuršių nerijos žvejų (kopininkų) iki 20 a. 6 dešimtmečio. Ilgis 10–15 m, plotis 2,5–5 m. Plokščiadugnis, storais ąžuolinių lentų bortais. Prie pagrindinio stiebo buvo tvirtinama 25–40 m² špritinė burė (didburė) ir 1–2 trikampės arba trapecinės burės, prie priekinio stiebo – nedidelė špritinė burė (raginis). Galėjo plaukti pučiant šoniniam ir priešiniam jūros vėjui. Dreifui mažinti, stovumui didinti ir jūros bangoms slopinti kurėnas turėjo šoninę nuleidžiamąją lentą – šliužę, išmetamą pavėjinėje pusėje. Valtis buvo eikli, plūdri, lengvai valdoma. Joje vienu metu galėjo tilpti 4–5 žmonės. Valties priekyje iš lentų sukaltoje būdelėje (paragėje) žvejai laikydavo savo mantą, užsikurdavo atvirą ugniakurą (pelenę), ilsėdavosi. Į kurėną tilpdavo apie 4–5 t žuvų. Savininko gyvenamąją vietą, turtinę padėtį rodydavo ženklai vėtrungėje.

Kurėnas plaukiodavo ne tik mariomis, bet ir jūra. Kopininkams kuėnas buvo vienas svarbiausių buities atributų: jais plaukdavo žvejoti, susisiekdavo su žemynu, iš Nemuno deltos pievų gabendavo šieną, parveždavo gyvulius ir kita. Kurėnus statė meistrai iš Gilijos, Labguvos, Drevernos. Pirmas plokščiadugnių marių laivų atvaizdas aptiktas 16 a. žemėlapyje. 1991–93 tautodailininkas ir skulptorius Eduardas Antanas Jonušas kartu su Jovu Jonušu ir Henriku Mališausku atstatė kurėną pagal senųjų Kuršių Nerijos gyventojų pasakojimus ir iš Vokietijos muziejų gautus brėžinius. 1993 pirmasis atkurtas kurėnas Kuršis buvo nuleistas į Kuršių marias.

kurėnas Kuršis

kurėnas

2726