Kurklia, miestelis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietus nuo Anykščių; seniūnijos, parapijos centras. 330 gyventojų (2021). Kurkliai įsikūrę Virintos slėnyje. Pro Kurklius eina Kauno–Zarasų plentas. Šv. Jurgio bažnyčia. Smėlio, žvyro gavyba, statybinių medžiagų gamyba (bendrovė Kurklių karjeras), kiaulininkystė (Jara). Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla (iki 1940 pradinė, 1940–60 šešiametė, progimnazija, septynmetė, 1960–2001 vidurinė), vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka. Į rytus nuo miestelio yra Buteikių piliakalnis.
Kurklių herbas
Architektūra
Šv. Jurgio bažnyčia (1874) su varpine Kurkliuose
Miestelio planas spindulinis. Medinėje liaudiško klasicizmo formų Šv. Jurgio bažnyčioje (1874) yra paveikslų (Jėzus Kristus pas Pilotą 17–18 a., Švč. Mergelė Marija Škaplierinė 20 a. pirma pusė), medinių skulptūrų (Nukryžiuotasis 20 a. pirma pusė); vertingi paveikslo Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu aptaisai (1874). Bažnyčios šventoriuje – medinė šešiakampė 3 tarpsnių varpinė (1874). Medinė sinagoga (1932). Kurklių kapinėse – L. Oginskienės antkapinis paminklas (20 a. pradžia).
2271
Istorija
13–14 a. Kurkliai buvo valsčiaus ir žemės centras. 15–16 a. minimas didžiojo kunigaikščio dvaras. 16 a. pradžioje įsteigta katalikų bažnyčia, 1622 pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie šios veikė mokykla. 1564 Kurkliai gavo prekybos privilegiją (atnaujinta 1726, 1727 ir 1776). 1700 įsteigta atgailos kanauninkų vienuolija (uždaryta 1832). 1706 leista statyti sinagogą. Miestelis nukentėjo per Šiaurės karą (1700–21). Nuo 1782 veikė parapinė, 1866 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Nuo 19 a. pabaigos Kurkliai buvo (iki 1950) valsčiaus centras. Miestelis ėmė sparčiai plėstis netoliese nutiesus Sankt Peterburgo–Varšuvos plento Daugpilio–Kauno ruožą.
1905 įvyko anticarinių mitingų, susirėmimas su policija; iš dalies pakeista valsčiaus valdyba. 1919 ties Kurkliais įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimų su Sovietų Rusijos kariuomenės daliniais. Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Lietuvos partizanai, Kurkliai buvo apylinkės centras (nuo 1950), kolūkio centrinė gyvenvietė. 2014 patvirtintas Kurklių herbas.
1865 buvo 338, 1897 – 789, 1923 – 755, 1959 – 529, 1970 – 505, 1979 – 450, 1989 – 535, 2001 – 474, 2011 – 374 gyventojai.