Kurkli–Pãnevėžio operãcija (1919 05 18–23), viena pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos karinės vadovybės suplanuotų puolamųjų operacijų prieš į Lietuvą įsiveržusią Sovietų Rusijos kariuomenę.
1919 05 viduryje Sovietų Rusijos kariuomenė – Lietuvių (Pskovo) divizijos Pirmasis, Antrasis, Trečiasis, Ketvirtasis, Septintasis pulkai ir Antrosios latvių (Internacionalinės) divizijos Dvyliktasis, Keturioliktasis, Penkioliktasis, Septynioliktasis, Trisdešimt pirmasis pulkai – buvo užėmę Molėtų–Želvos–Balninkų–Žemaitkiemio–Kavarsko–Raguvos–Upytės–Pumpėnų–Pasvalio–Saločių liniją.
Pagal Lietuvos vyriausiojo kariuomenės vado S. Žukausko parengtą operacijos planą suformuotos Ukmergės rinktinės (Pirmasis pėstininkų pulkas, saksų savanorių batalionas, Pirmojo husarų pulko 1,5 eskadrono, Ketvirtosios baterijos būrys – 2 pabūklai; vadas – K. Ladyga) ir Panevėžio rinktinės (Antrasis pėstininkų pulkas, Panevėžio atskirasis batalionas, Marijampolės batalionas, Pirmoji artilerijos baterija – 4 pabūklai; vadas – J. Variakojis, vėliau – M. Katche, V. Grigaliūnas-Glovackis, S. Nastopka) daliniai iki 05 13 buvo sutelkti Širvintų–Lyduokių–Vidiškių–Taujėnų–Ramygalos–Krekenavos–Šeduvos–Pušaloto–Joniškėlio ruože. Kurklių–Panevėžio operacija pradėta 05 18 auštant. Ukmergės rinktinė iš pozicijų prie Vidiškių žygiavo trimis voromis: vidurinė vora puolė abipus Ukmergės–Utenos plento ir tą pačią dieną užėmė Kurklius, kairioji rinktinės vora, pradėjusi puolimą iš Taujėnų, užėmė Kavarską, dešinioji vora užėmė Balninkus (žemėlapis Kurklių kautynės 1919 05 18).
Kurklių kautynės
Vokiečių daliniai žygiavo tik iki Virintos, o lietuvių daliniai buvo nukreipti į šiaurę – Anykščių, Andrioniškio ir Viešintų link. 05 18 puolimą trimis voromis t. p. pradėjo prie Ramygalos ir Krekenavos sutelkta Panevėžio rinktinė (puolimui vadovavo M. Katche ir J. Variakojis). Aviacijos remiama 05 19 ji užėmė Panevėžį (žemėlapis Panevėžio puolimas 1919 05 19). 05 19 Ukmergės rinktinė užėmė Anykščius, Alantą ir Skiemonis, 05 20 – Andrioniškį. 05 22–23 rinktinės puolimas įstrigo, nes trūko saksų savanorių paramos. Sutelkę pastiprinimą, 05 21 Sovietų Rusijos daliniai kontratakavo Panevėžio rinktinę ir privertė ją pasitraukti iš Panevėžio. Lietuvių daliniai buvo pergrupuoti pulti miestą iš pietryčių. Apsupimo grėsmė, aktyvūs Joniškėlio partizanų veiksmai (išvadavo keletą Šiaurės Lietuvos miestelių) išgąsdino Sovietų Rusijos kariuomenės vadovybę; naktį iš 05 22 į 05 23 jos daliniai pasitraukė iš Panevėžio ir jo apylinkių Subačiaus link. 05 23 Panevėžys buvo vėl lietuvių užimtas.
Panevėžio puolimas
Per Kurklių–Panevėžio operaciją keletą kartų mažesnėmis jėgomis Lietuvos kariuomenė išvadavo nemažą Lietuvos teritorijos dalį, vien vaduodama Panevėžį paėmė daugiau kaip 400 belaisvių, 1 karinį traukinį, 2 pabūklus, 16 kulkosvaidžių. Sovietų Rusijos daliniai atsitraukė ir susitelkė Pakalnių–Leliūnų–Debeikių–Svėdasų–Kupiškio–Vabalninko linijoje.
1148