Kùrmaičių kapinýnas yra Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kurmaičių kaime, Akmenos dešiniajame krante. Kurmaičių kapinyną 1940 tyrė Kauno kultūros muziejaus (tyrimų vadovas P. Baleniūnas), 1948 ir 1950–1951 – Istorijos instituto (tyrimų vadovas P. Kulikauskas) archeologai. Kapinyne yra pilkapių (Kurmaičių pilkapynas). Ištirti 75 kapai; rasta 25 sudegintų ir 50 nedegintų mirusiųjų kapų, datuojamų 2 a. pr. Kr.–4 a. po Kristaus. Sudegintų mirusiųjų kapai, kaip ir pilkapiai, apdėti įvairių formų akmenų vainikais, kai kurie kapai išgrįsti akmenų grindinėliais. Mirusieji laidoti urnose arba be jų, paprastai be įkapių. Kai kurie nedegintų mirusiųjų kapai turi akmenų vainikus ar pilkapiams būdingus sampilus; dažnai kapų akmenų vainikai jungiasi vienas su kitu. Rasta ir žirgų kapų. Nedeginti mirusieji laidoti po vieną, su gausiomis įkapėmis. Rasta papuošalų (puošnių kepuraičių, apgalvių, įvijinių antsmilkinių, buoželiniais, trimitiniais, kūginiais ir kilpiniais galais antkaklių, karolių ir kabučių, kaklo apvarų, akinių ir skydelinių profiliuotų segių, juostinių ir įvijinių apyrankių, smeigtukų, žiedų), darbo įrankių (verpstukų, ylų, peilių, dalgių, pjautuvų, akmeninių skiltuvų, galąstuvų), ginklų (ietigalių, antskydžių), žirgo aprangos reikmenų, keramikos, Romos monetų. Turtingos mergaitės kapo įkapės: mirusiosios galvą puošė kepurėlė su žalvariniais spurgeliais ir plokštelėmis, kaklą – 2 antkaklės, emalio ir stiklo karolių apvara, krūtinę – 2 segės ir 2 žalvariniai smeigtukai su grandinėlėmis, rankas – 2 juostinės apyrankės, 3 įvijiniai žiedai ir 1 juostinis žiedas, kojas – 2 įvijiniai žiedai (apykojai). Prie galvos rasta beržo tošies dėžutė su 3 antkaklėmis, apyrankė, emalio bei stiklo karolių kaklo apvara. 1940 metų radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, 1950–1951 metų – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką