kùro dùjinimas, kietojo kuro, dažniausiai anglių, vertimas degiosiomis dujomis, kurių didžiąją dalį sudaro anglies monoksidas ir vandenilis. Kaitinant (800–2000 °C temperatūroje) pro kurą pučiamas deguonis, oras, vandens garai arba jų mišinys. Degant kurui vyksta tokios cheminės reakcijos:
C + O2 → CO2 + 394 kJ/mol,
2C + O2 → 2CO + 219 kJ/mol,
C + H2O (garai) → CO + H2 – 133 kJ/mol,
C + CO2 → 2CO – 176 kJ/mol,
CO + H2O (garai) → CO2 + H2 + 43 kJ/mol.
Dalis kuro (20–40 %) sudega iki anglies dioksido CO2, kita dalis – iki anglies monoksido CO. Susidariusių dujų sudėtis priklauso nuo kuro rūšies, oksidatoriaus, temperatūros, slėgio, t. p. nuo dujinimo generatoriaus konstrukcijos. Degiosiose dujose, be anglies oksidų ir vandenilio, dar būna metano, vandenilio sulfido, amoniako, azoto dioksido, azoto (jei oksiduojama oru). Degiųjų dujų, gautų dujinant kurą, didžiausias šilumingumas iki 8400–10 500 kJ/m3 (jei oksiduojama deguonimi ir vandens garais). Kuro dujinimo produktai naudojami kaip kuras, organiniai junginių (etanolio, formaldehido, alkanų) sintezei, grynam vandeniliui gauti, išsiskyrusi šiluma – šiluminėse elektrinėse.