Kurõs-Arãkso kultūrà, Arãkso kultūrà, ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų Kaukaze ir Užkaukazėje. Išskyrė B. Kuftinas pagal paminklus, tyrinėtus Kuros ir Arakso upių baseinuose. Paminklų aptinkama Sakartvele, Armėnijoje, Dagestane, Čečėnijoje, Ingušijoje ir Šiaurės Osetijoje. Manoma, susiklostė apie 3300 pr. Kr. Armėnijos kalnyno regione.
Kuros‑Arakso kultūros žmonės gyveno sėsliai, gyvenvietes kūrė prie upių, ant įtvirtintų kalvų arba upių ir ežerų terasose. Gyvenvietes juosė nedegtų plytų gynybinės sienos, grioviai. Namai apskriti (dažniausiai 4,5 m, kartais iki 13 m skersmens), prie jų buvo prišliejamos stačiakampės patalpos; sienų storis apie 1 metras. Aptinkama ir akmeninių stačiakampių namų, išdėstytų terasomis apie 60–90 m2 aikštelę. Namai 1 patalpos, jos viduryje buvo molinis kilnojamas židinys.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste (sėjo kviečius ir miežius, augino linus) ir gyvulininkyste. Naudojo arklą ir akėčias, kauptuką, trinamąsias girnas. Keramika – įvairių formų, gludinta, puošta reljefiniais spiralės ir koncentrinių žiedų motyvais bei raižyta geometriniais ornamentais. Gyvenvietėse randama antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių, tarp jų dažnai aptinkama molinė jaučio statulėlė. Kuros‑Arakso kultūros žmonės mokėjo lydyti bronzą ir apdirbti metalą. Ankstyvajame šios kultūros periode pastebima Rytų Anatolijos kultūrų įtaka, vėlyvajame – sąsajų su vėlesne Harappos kultūra.