kursas

kùrsas (lot. cursus – bėgimas), kampas tarp dienovidinio šiaurės krypties ir lėktuvo ar laivo išilginės ašies. Matuojamas laipsniais nuo dienovidinio šiaurės krypties laikrodžio rodyklės kryptimi. Kampas, atskaitomas nuo linijos, sutampančios su kompaso rodykle, vadinamas kompasiniu, nuo magnetinio dienovidinio – magnetiniu, nuo geografinio dienovidinio – tikruoju, nuo sutartinio pradinio dienovidinio – sąlyginiu kursu. Lėktuvo kursas matuojamas magnetiniais, astronominiais, radijo, giroskopiniais kompasais. Žemės magnetinis polius nesutampa su geografiniu poliumi, laikui bėgant dar keičia savo padėtį, be to, padėties kitimo greitis šiuo metu dar didėja. Astronominis kompasas koreliuoja su Žemės sukimusi apie savo ašį, kuris t. p. yra nepastovus dydis, be to, kurso matavimo tikslumui turi įtakos matavimo vieta, meteorologinės sąlygos, paros laikas. Tiksli lėktuvo vieta ir kursas matuojami įvairių tipų kompasais, sudarančiais kursinę sistemą. Laivo kursas matuojamas giroskopiniu ar magnetiniu kompasu. Tikrasis kursas nustatomas įvertinus kompaso paklaidas, patikslinus kryptį pagal dangaus ir Žemės orientyrus. Burlaiviuose kursas matuojamas vėjo atžvilgiu: tai kampas tarp burlaivio išilginės ašies ir vėjo krypties: statusis beidevindas (20–60°), pilnasis beidevindas (60–90°), halfvindas (apie 90°), bakštagas (90–180°), fordevindas (apie 180°), leventikis (apie 0°). Burinio laivyno epochoje kursas buvo matuojamas rumbais (1 rumbas = 1/32 apskritimo).