Kuršnai, miestas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, 25 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, abipus Ventos; Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos, parapijos centras. 10 815 gyventojų (2022).
Pro Kuršėnus eina Šiaulių–Klaipėdos ir Šiaulių–Mažeikių geležinkeliai; plentai į Šiaulius, Mažeikius, Kretingą. Medienos apdirbimas (bendrovė Gedvaira); yra statybos bendrovių. Pavenčių geležinkelio stotis. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, L. Ivinskio gimnazija (veikia gimnazijos muziejus), 2 pagrindinės, politechnikos, meno, sporto, muzikos mokyklos, lopšelis‑darželis, vaikų globos namai, kultūros, tautodailės ir amatų, kūrybinės raiškos, jaunimo, verslo informacijos centrai, kūrybos namai, 2 bibliotekos. Vaikų ir jaunimo teatras Ikaras. Kalendorių, Bronės ir Broniaus Radeckų keramikos muziejai. Senosios kapinės; jose lietuvių kalendorių autoriaus L. Ivinskio, pedagogo J. Ambraškos kapai. Senosios evangelikų liuteronų kapinės.
Kuršėnų herbas
Paminklai: centrinėje aikštėje L. Ivinskio (pastatytas 1960; skulptorius P. Aleksandravičius, architektas S. Ramunis), Vyčio kryžiaus (pastatytas 1928, 1947 nugriautas, 1989 atstatytas), prie bažnyčios – tremtinių kryžiaus postamentas (pastatytas 1990; autorius P. Janeliūnas), Ventos pakrantėje – rezistentams (pastatytas 1993), Pavenčių geležinkelio stotyje – paminklinis akmuo tremtiniams (pastatytas 1991; skulptorius V. Pocius). Kuršėnuose gimė teatro aktoriai – A. Gabrėnas, K. Kymantaitė, B. Lukošius, generolas S. Raštikis.
Architektūra
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Kuršėnuose (1933, inžinierius G. Gumeniukas; bokštas 1944 nugriautas, 1999 atstatytas)
Miesto planas stačiakampis; centre yra kvadratinė aikštė. Mūrinė neogotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1933, inžinierius G. Gumeniukas; bokštas 1944 nugriautas, 1999 atstatytas). Išliko 19 a. vidurio–20 a. pradžios Kuršėnų dvaro sodybos pastatų (mediniai dvaro rūmai, dabar juose – Tautodailės ir amatų centras), parkas. Medinis koplytstulpis su šv. Antano ir šv. Jurgio skulptūromis (1925).
2271
Istorija
Minimi nuo 16 amžiaus. 1561–63 vadinti miesteliu. Prieš 1581 katalikų bažnyčią perėmė evangelikai reformatai. 1581 dvaro inventoriuje vadinami miestu; gyveno 80 šeimų. 1631–1940 Kuršėnų dvaras priklausė bajorams Gruževskiams. Kuršėnai ėmė sparčiai plėstis pro juos nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį (1873).
19 a. pradžioje veikė parapinė, 1866 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1874 ir 1905 Kuršėnai degė. 19 a. pabaigoje veikė pieninė, vykdavo turgūs, prekymečiai. 1898 įsteigta koklių gamykla, 1899 – plytinė, 1900 – metalo dirbinių gamykla. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino A. Kairys, P. Milašauskas, S. Rupšys ir kiti knygnešiai. 1899 veikė slapta lietuvių mokykla (mokė Eleonora Karaveckaitė, 7 mokiniai). 1905 Kuršėnuose įvyko streikų ir demonstracijų, išvaikyta valsčiaus valdyba. 1912 įkurta pradinė mokykla. 1915–19 ir 1947–50 Kuršėnai buvo apskrities, 1919–47 valsčiaus centras. 1915 per karo veiksmus sudeginti. 1919 apylinkėse Lietuvos kariuomenė kovėsi su bermontininkais.
Kuršėnų turgavietė 1932
Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio apygardos, vėliau Prisikėlimo apygardos Voverės, Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių partizanai.
1950–62 Kuršėnai buvo rajono, vėliau apylinkės centras. 1947 gavo miesto teises. 1833 buvo 193, 1861 – 260, 1897 – 3189, 1923 – 2892, 1959 – 9099, 1970 – 11 468, 2001 – 14 197, 2011 – 11 963, 2021 – 10 916 gyventojų.
Kuršėnai