kušininkai, latvių etnografinė grupė. Gyveno Kuršių nerijoje ir Klaipėdos apylinkėse. Kalbėjo kuršininkų kalba. Dauguma tikinčiųjų nuo 16 a. buvo evangelikai liuteronai. Manoma, kuršininkai iki 15 a. pabaigos–16 a. pradžios atsikėlė iš Kuršo šiaurės vakarų ir pietų. Istoriniai šaltiniai mini 1402–1409 jų buvus Klaipėdoje, Ragainėje, Ventėje, Rasytėje, 17 a. pabaigoje minima gyvenus net prie Gdansko. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Juodkrantėje, Nidoje, Pervalkoje gyveno apie 3000 kuršininkų. Pagrindinis verslas buvo žvejyba. Kuršininkams būdinga dideli (iki 10 m ilgio) plokščiadugniai buriniai laivai – kurėnai, vėtrungės, lėkiai ant stogų, varnų medžioklė. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui dauguma kuršininkų pasitraukė į Vokietiją, likusieji Lietuvoje iki 20 a. 7 dešimtmečio sulietuvėjo.

2338

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką