kuršių ir žiemgalių teisė
kušių ir žiemgãlių téisė, vidurinių amžių civilinės ir baudžiamosios teisės aktai. Išliko 17 amžiaus nuoraše. Manoma, kuršių ir žiemgalių teisė kodifikuota apie 1270. Dauguma jos teisės normų panašios į latgalių ir lyvių teisę. Už įvairius kriminalinius nusikaltimus kuršių ir žiemgalių teisė numatė mirties bausmę arbą piniginę baudą (2–6 ozeringus). Mirties bausmė grėsė už išprievartavimą, avilio ir klėties nusiaubimą; vėliau kuršių ir žiemgalių teisė buvo papildyta straipsniu, kuris už vagystę bažnyčioje ar malūne numatė mirties bausmę ketvirčiuojant. Teismas turėjęs vykti ten, kur pagautas nusikaltėlis. Pagal kuršių ir žiemgalių teisę sodybos ir turto savininkas yra vedęs vyras. Po jo mirties nuosavybę perima našlė su dukromis. Kuršių ir žiemgalių teisė veikė kuršių, žiemgalių ir, manoma, sėlių žemėse iki 16 amžiaus vidurio.
Kuršo teisė
2271