Kuršių nerijos nacionalinis parkas

kalninės pušys

Kušių nerijõs nacionãlinis párkas, valstybės saugoma teritorija Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių nerijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko rytinius krantus skalauja Kuršių marios, vakarinius – Baltijos jūra. Plotas 26 474 hektaro (2017). Iš jų 9774 ha sudaro sausuma ir 16 700 ha vandenys (Baltijos jūros – 12 500 ha ir Kuršių marių – 4200 hektarų). Saugoma Kuršių nerijos didysis kopagūbris, senosios parabolinės kopos ties Juodkrante (Kuršių nerijos parabolinės kopos), pilkosios kopos Agilos–Naglių ruože, pustomos Parnidžio kopos, užpustyti senieji dirvožemiai, pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtiniai kompleksai, apsauginis pajūrio kopagūbris, savita nerijos augalija, miškai su sengire, gyvūnija.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

pajūrinė našlaitė

Gamtos objektai

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra 2 gamtos rezervatai: Grobšto (prie Kaliningrado srities sienos) ir Naglių gamtos rezervatas (tarp Juodkrantės ir Pervalkos), 5 kraštovaizdžio (Alksnynės, Garnių, Karvaičių, Parnidžio, Raganų kalno), 5 etnokultūriniai ir 2 urbanistiniai draustiniai.

Gamtos paveldo objektai (ir gamtos paminklai): kopos (Agilos kopa, Angių kalnas, Karvaičių, Raganų kalnas, Senosios smuklės kopa, arba Vecekrugo, Skirpsto, Urbo kalnas, Vingio), ragai (Lydumo ragas ir Naglių), Marių mergelio atodanga. Kuršių nerijos nacionaliniame parke išskirta 11 europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo Natura 2000 buveinių tipų (Smėlio seklumos, Lagūnos, Užuomazginės pustomos kopos, Baltosios kopos, Pilkosios kopos, Kopų varnauogynai, Kopų gluosnynai, Pajūrio smėlio tyruliai, Drėgnos tarpkopės, Medžiais apaugusios pajūrio kopos, Vakarų taiga) ir 3 paukščiams svarbios teritorijos (Kuršių nerija, Baltijos jūra ties Kuršių nerijos krantais, Šiaurinė Kuršių marių dalis).

Naglių rezervatas

Augalija ir gyvūnija

didieji kormoranai

70,1 % Kuršių nerijos nacionalinio parko sausumos teritorijos užima miškai; spygliuočiai sudaro 80 %, lapuočiai – 20 %. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje auga 576 rūšys augalų, iš jų 34 rūšys (pajūrinė zunda, tyrulinė erika, pajūrinė širdažolė, vandeninė plaumuonė) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Gyvena apie 40 žinduolių rūšių, iš jų 7 rūšys (vėlyvasis šikšnys, ūdra, ilgasnukis ruonis) įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Gausu briedžių, stirnų, šernų, kiaunių, bebrų, barsukų, voverių. Veisiasi 74 žuvų rūšys. Labiausiai paplitusios strimelės, menkės, plekšnės. Peri apie 240 paukščių rūšių. Didelės pilkųjų garnių ir kormoranų (Juodkrantės pietinėje dalyje) kolonijos. Nemaža vabzdžių rūšių.

Kultūros vertybės

Saugomas kultūros paveldas – autentiškos pamario nekilnojamosios kultūros vertybės: etnografinės žvejų sodybos, senieji vasarnamiai, nerijos gyvenvietės, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai.

Thomo Manno vasarnamis Nidoje

Kitos lankytinos vietos

Muziejai – Vėtrungių (Juodkrantėje), Žvejo etnografinė sodyba (Nidoje). Įrengti pažintiniai (Parnidžio; Nidoje), Raganų kalno medinių skulptūrų, akmens skulptūrų (abu Juodkrantėje), dviračių takai. Nidos, Žirgų rago (Pervalkoje) švyturiai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas įkurtas 1991. Nuo 1994 saugomas Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos. Kaip ir visa Kuršių nerija, Kuršių nerijos nacionalinis parkas – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000).

Naglių ragas

akmens skulptūrų takas Žemė ir vanduo (Juodkrantė)

Raganų kalno medinių skulptūrų takas (Juodkrantė)

1323

2271

L: J. Bučas Kuršių nerijos nacionalinis parkas Vilnius 2001.