Kùrsko magnètinė anomãlija (Курская магнитная аномалия), didžiausias Rusijos geležies rūdos baseinas. Yra Kursko, Belgorodo ir Oriolo srityse. Susiformavusi Rytų Europos platformos Voronežo anteklizėje. Plotas apie 120 000 km2, ilgis apie 600 km, plotis 150–250 kilometrų. Keli geležies rūdos rajonai. Geležies rūda 2 tipų – džespilitų ir sodrios rūdos (dūlėjimo plutoje). Prognoziniai geležies rūdos ištekliai: džespilitų (geležies 32–37 %) – 856 mlrd. t (iki 700 m gylio), sodrios rūdos (geležies 52–56 %) – 82 mlrd. t (iki 1200 m gylio). Rūdos klodai slūgso kristaliniame pamate, kurio gylis 60–650 metrų. Sodrią rūdą sudaro daugiausia martitas, hematitas, limonitas ir sideritas. Kasama atviruoju (Stoilensko, Lebedinsko, Michailovsko telkiniai; karjerų skersmuo siekia 5 km, gylis – 350 m) ir požeminiu (Korobovsko telkinys) būdu. Kasmet iškasama apie 70 mln. t geležies rūdos. Baseine dar yra boksito ir statybinių medžiagų žaliavų. Staryj Oskole veikia geležies liejykla.
Michailovsko telkinio karjeras
Magnetinė anomalija aptikta 1783. 19 a. vienas pirmųjų ją tyrė estų kilmės Maskvos universiteto profesorius Ernstas Leistas; jo pastangomis buvo išgręžtas pirmasis 200 m gylio gręžinys, bet rūdos aptikti nepavyko (vėliau ji buvo rasta 20 m giliau). 1896–1918 buvo tiriamos anomalijos ribos ir rūdos slūgsojimo gylis, 1920 pradėta tirti kompleksiškai. Nuo 1952 rūda kasama pramonei.