Kušo kilmngieji (sen. vok. Cursk konyngh), kuršių diduomenės palikuoniai, po 13 a. tapę Livonijos ordino vasalais. Ordino kariuomenėje privalėjo tarnauti kaip lengvieji raiteliai. Pirmą kartą minimi 1320. Kuršo kilmingieji lenus iš pradžių gaudavo tomis pat teisėmis kaip ordino vasalai vokiečiai, bet 1570 Kuršo kunigaikščio Gotthardo Kettlerio privilegija, suteikianti neribotą leno nuosavybės teisę, jiems nebuvo taikoma. 17 a. Kuršo kilmingieji nebuvo pripažinti kilmingaisiais bajorais, negalėjo dalyvauti Landtage, bet išlaikė turėtas teises teismuose, t. p. teisę medžioti valstybiniuose miškuose. 17–18 a. sandūroje iš Kuršo kilmingųjų pradėta reikalauti mokėti duoklę ir eiti lažą. Dalis jų išlaikė laisvųjų žmonių statusą ir suvokietėjo (pvz., Gailiai, juos Landtagas 1845 pripažino kilmingaisiais bajorais), dalis tapo baudžiauninkais. Rusijos imperijos Senato 1854 ir 1884 sprendimais Kuršo kilmingiesiems pavyko atgauti anksčiau turėtas teises. 1929 priėmus atitinkamus įstatymus jie susiliejo su kitais Latvijos valstiečiais.
2338