Kurt Schwitters

Kurt Schwitters

Schwitters Kurt (Kurtas Švtersas) 1887 06 20Hannover 1948 01 08Kendal (Kambrijos grafystė, Didžioji Britanija), vokiečių dailininkas ir poetas. Vienas svarbiausių dadaizmo atstovų. 1909–14 studijavo Dresdeno vaizduojamųjų menų akademijoje. 1917–1718 dirbo techniniu braižytoju metalurgijos gamykloloje. Bendravo su dadaistais J. Arpu, R. Hausmannu, T. Tzara. 1923–1932 leido dadaistinį žurnalą Merz. 1937 emigravo į Norvegiją, 1940 – į Didžiąją Britaniją.

Literatūra

K. Schwittersas meninę kūrybą traktavo kaip visų meno sričių vienovę. Ankstyvojoje literatūrinėje kūryboje orientavosi į vokiečių ekspresionistų poeziją. Nuo 1919 kūrė ir propagavo abstrakčią vadinamąją Merz poeziją, sąmoningai ir radikaliai griaunančią tradicinės poetikos normas. Sąvoka Merz yra antrasis vokiško žodžio Kommerz (prekyba) skiemuo (iš Kommerz und Privatbank reklamos). K. Schwittersas siekė provokuoti skaitytoją, skatinto netikėtą požiūrį į kalbą ir tikrovę. Merz eilėraščiams būdinga dekonstruota kalba, sintaksės laužymas, komizmas, kalambūrai, neologizmai, šnekamosios kalbos elementai, banalybės ir dviprasmybės, yra siurrealistinių elementų. Garsiausia, įvairiai varijuojama K. Schwitterso eilėraščių figūra – fiktyvi mylimoji Ana Gėlė (Anna Blume), kuriai skirti rinkiniai Ana Gėlė (Anna Blume 1919), Anos Gėlės prisiminimai švino garsais (Memoiren Anna Blumes in Bleie 1922), Gėlė Ana. Naujoji Ana Gėlė (Die Blume Anna. Die neue Anna Blume 1923). Eilėraščiuose parodijuojama tradicinė meilės lyrika ir jos poetinės klišės, naudojama absurdo ir nonsenso poetika, alogizmai, iškraipomi populiarūs frazeologizmai, groteskas derinamas su humoru, žymu erotinės konotacijos. Merz poetinė technika ryški ir rinkinyje Našlaitė (Veilchen 1931). Sukūrė fonetinių eilėraščių, vadinamųjų alfabetinių ir tipografinių tekstų, kuriuose eksperimentavo su atskiromis raidėmis, naudojo montažo ir koliažo principą. Analogiškai Merz dailei, K. Schwittersas poezijos tekstus montavo iš laikraščių, plakatų, katalogų, įvairių citatų, atsitiktinai nugirstų pokalbių fragmentų. Dar parašė prozos, dramos kūrinių, pasakų, manifestų, savo kūrybos komentarų. K. Schwitterso eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.

2931

Dailė

K. Schwitterso ankstyvojo laikotarpio paveikslai natūralistiniai, turi impresionizmo bruožų, vėliau įtakos turėjo ekspresionizmas; tapė mistinius ir apokaliptinius peizažus (Kapinių kalnelis 1912). Po pažinties su dadaistais pradėjo iš atliekų (bilietų, laikraščių, kamščių) kurti vadinamuosius Merzbilder koliažus ir asambliažus (Konstrukcija kilmingoms damoms 1919). Kūriniuose būta užuominų ir aliuzijų į tuometinę Vokietijos politinę ir kultūrinę padėtį. 1922–30 patyrė rusų konstruktyvistų ir olandų grupuotės De Stijl (veikė 1917–31) įtaką, bendravo su E. Lisickiu, T. van Doesburgu. 3 dešimtmečio koliažuose ir konstrukcijose vyrauja griežtesnės, bet netvarkingai išdėstytos formos, būdinga ironija (elikan 1925). 1924 K. Schwittersas įsteigė reklamos ir dizaino agentūrą Hannoveryje, skatino kurti naujas apipavidalinimo formas.

K. Schwitters. Merzbild 1A / Psichiatras (mišri technika, 1919, Thysseno-Bornemiszos muziejus Madride)

Žymiausias K. Schwitterso projektas Merzbau (pradėtas 1923, nebaigtas, per karą 1943 sunaikintas, 1980–83 rekonstruotas) – milžiniška konstrukcija (iš vielos, medienos, draugų drabužių dalių, plaukų, kitų objektų), užėmusi dalį dailininko namų ir studijos Hannoveryje. Nuo 1933 vis daugiau laiko praleisdavo Norvegijoje. Šio laikotarpio Merzbilder koliažus papildė natūralių formų medžiagomis (akmenimis, medžio gabalėliais), tapė peizažus. Nuo 1940 koliažuose naudojo amerikietiškų žurnalų iškarpas, kartais jas komponuodamas su senųjų meistrų paveikslų fragmentais (Merz 42 / kaip senasis meistras 1942, Keitei 1947); šie kūriniai kartais laikomi poparto užuomazga. 1947 pradėjo projektą Merzbarn (nebaigtas), 1965 viena siena su abstrakčiais reljefais perkelta ir instaliuota Hatton galerijoje Newcastle upon Tyne’o universitete.

2271