Kurtinia, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai – 3 broliai ir 2 seserys.
Kilę iš Jasenavos (Igliškėlių vlsč.). Tėvai Marcelė Kurtinienė (Martinaitytė; 1886–1982) ir Vincas Kurtinys (m. 1944 ?) buvo ūkininkai. Vincą 1944 besitraukiantys vokiečiai išsivežė su pastote; dingo be žinios. Marcelė 1948 buvo ištremta; 1956 grįžo į tėviškę.
Sūnus Klemensas (1926–45) mokytojavo Plutiškėse (Gubų vlsč., Marijampolės apskr.); už ryšius su partizanais sovietinių saugumiečių nušautas. Kazimieras (slapyvardžiai Milžinas, Ąžuolas; g. 1922, m. 1952 Varnabūdės miške, prie Sasnavos) nuo 1950 vadovavo partizanų Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijai. Žuvo kautynėse.
Su Kazimieru pas partizanus išėjo sesuo Antanina (slapyvardis Liepa; g. 1930). Pietų Lietuvos srities vado S. Staniškio (slapyvardžiai Litas, Viltis) 1952 08 15 paskirta Dešinio tėvūnijos vade (vietoj brolio). 1952 11 suimta ir nuteista; kalinta Mordovijos ir Kemerovo sričių lageriuose. 1959 paleista grįžo į Lietuvą, gyvena Kaune (ištekėjusios pavardė Mockelienė).
Leonas (slapyvardis Jaunutis; 1928–50) 1950 t. p. tapo partizanu, žuvo netoli tėviškės. Danutė (g. 1926) buvo partizanų ryšininkė, vėliau išsislapstė; gyvena Kalvarijoje (ištekėjusios pavardė Bendorienė).