Kusa (vokiečių k. Kussen; nuo 1946 rusiškai Vesnovo), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Krasnoznamensko rajone, 11 km į vakarus nuo Pilkalnio, prie Kusupės. Nuo 2008 Vesnovo kaimo gyvenvietės centras. 771 gyventojas (2010).
Istorija
Kusai minimi nuo 1540. 1539 kaime, pasak dokumento, gyveno 9 činšininkai, 1 kampininkas, 2 tarnai ir 2 samdiniai. Gyvenvietė ėmė plėstis įsteigus valstybinį dvarą, 1580 pastačius pradinę mokyklą, 1586 – evangelikų liuteronų bažnyčią (1743 pastatyta mūrinė, 1790 rekonstruota, po II pasaulinio karo suniokota, paversta sandėliu, 21 a. pradžioje liko tik sienos).
Kusuose dirbo arba gimė lietuvių raštijai nusipelnę dvasininkai: 1585–95 kunigavo M. Sapūnas (1589 čia gimė jo sūnus K. Sapūnas), 1716–51 – J. F. Pušys (Pusch). Iki 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos beveik visi Kusų ir apylinkių gyventojai buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai). Po jos, 1736, dešimtyje iš 15 Kusų valsčiaus kaimų apsigyveno 64 kolonistų šeimos, lietuvininkų buvo 81 šeima (55,9 %).
1736–1818 Kusai buvo Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–71 – Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Gumbinės apygardos Pilkalnio apskrities kaimas. 1878 iš 5519 parapijiečių trečdalis (apie 1840 žm.) save laikė lietuviais, 1902 jų liko 5,1 % (300 žm.). Dar 1921 pamaldos lietuvių kalba vykdavo 5 kartus per metus (konfirmacija lietuvių kalba nutraukta 1880). Veikė pradinė mokykla, paštas, 2 vėjo malūnai.
Per II pasaulinį karą 1945 gyvenvietę užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 Kusai priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Krasnoznamensko rajono Vesnovo apylinkės centras. Prie Kusų sovietinė valdžia įsteigė Dobrovolsko lagerį (kalinta apie 3300 senųjų gyventojų). 20 a. antroje pusėje bažnytkaimis ir dvaras suniokoti, prie Kusų buvęs nadruvių pilkapynas suardytas.
1905 buvo 692, 1910 – 647, 1933 – 683, 1938 – 660, 1939 – 662, 2002 –741 gyventojas.