Kutaisi

Kutaisi (Kutasis), miestas Sakartvelo vakaruose, į šiaurės vakarus nuo Tbilisio, abipus Rioni upės.

135 200 gyventojų (2020). Trečias (po Tbilisio ir Batumi) pagal gyventojų skaičių Sakartvelo miestas; Batumi tapo antruoju 21 a. pradžioje.

Geležinkeliai ir plentai į Tbilisį, Suchumi; plentas per Mamisoni perėją į Alagirą (Osetinų karo kelias). Oro uostas. Mašinų (kasybos mašinų, siurblių) gamyba, transporto priemonių (sunkvežimių, autobusų), chemijos, statybinių medžiagų, baldų, tekstilės (šilko), maisto pramonė. Kutaisi teisės ir ekonomikos (įkurtas 1991), technikos (1974) universitetai, pedagoginis institutas. Dramos, operos ir baleto, lėlių teatrai, filharmonija. Istorijos ir etnografijos muziejus (1912), kompozitoriaus Z. Paliašvili namas-muziejus, paveikslų galerija.

Architektūra

V. Aleksi-Meschišvili teatras Kutaisi (1955, priekyje – Kolchidės fontanas, 2012)

Išliko viduriniais amžiais susiformavęs vingiuotų gatvelių ir skersgatvių tinklas, Bagrato katedra (Švč. Mergelės Marijos Užmigimo katedra, pastatyta 1003 valdant Bagratui III, 1691 ir 1770 apgriauta, atstatyta 2012). Kutaisi priemiestyje – Gelati vienuolynas (1106; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994).

Istorija

Kutaisi – vienas seniausių pasaulio miestų: manoma, čia buvo mitinio karaliaus Ajeto rezidencija, kurioje saugotos aukso vilnos – argonautų kelionės tikslas. Kolchidės karalystės (6–2 a. pr. Kr.), 975–1122 Sakartvelo, nuo 15 a. pabaigos – Imeretijos sostinė. 17 a. 7 dešimtmetyje–1770 užimtas Turkijos. 1810 su Imeretija prijungtas prie Rusijos, 1846 tapo gubernijos centru. 19–20 a. čia labai plėtota pramonė. Sovietų kariuomenei 1921 užėmus Tbilisį Kutaisi kurį laiką buvo Sakartvelo Demokratinės Respublikos vyriausybės būstinė.

Į Kutaisi 2012 buvo perkeltas Sakartvelo parlamentas (M. Saakašvili iniciatyva); grąžintas į Tbilisį 2019 01.

Lietuviai

1945 įkurtame lageryje 1945 10–1947 05 buvo ir apie 1900 Lietuvos gyventojų (daugiausia lenkai). Jie dirbo statybose. 1947 03 Lietuvos kaliniai streikavo – nėjo į darbą, reikalavo paleisti juos į Lietuvą arba leisti išvykti į Lenkiją. Dalis paleisti, kiti (apie 1200 žm.) 1947 05 13 išvežti į Borovičių (Naugardo sritis), Astrachanės ir Stalingrado (dabar Volgogradas) lagerius.