kutikulė

kutkulė (lot. cuticula – odelė), gyvūnų, augalų ir grybų išorinio ląstelių sluoksnio dangalas. Atlieka apsauginę funkciją. Gyvūnų kutikulė dažniausiai sudaryta iš chitino, kuris kartu su mineralinėmis medžiagomis ir baltymais suteikia kutikulei mechaninio tvirtumo, ir iš lipidų, saugančių nuo džiūvimo. Įvairių organizmų kutikulė nevienoda, ypač skiriasi baltymai. Kutikulė dengia ir organų (pvz., plaučių, skrandžio) epidermio sluoksnį. Nariuotakojų kutikulė atlieka dar ir išorinio skeleto funkciją, prie kutikulės tvirtinasi raumenys. Augdami nariuotakojai neriasi – palieka ankštą kutikulę (išnarą) ir užsiaugina didesnę. Kutikulės dariniai – žvyneliai, skydeliai, plaukeliai, šereliai. Augalų kutikulė – vaškingas, kartais sakingas sluoksnis, dengiantis lapus, stiebus, vaisius, rečiau sėklas. Kutikulė sudaryta iš kutino, celiuliozės, pektinų, vaško, storis priklauso nuo rūšies ir aplinkos. Ypač stora kserofitų ir endoparazitų kutikulė.