Kutná Hora (Kùtna Horà), miestas Čekijos vidurinėje dalyje, į pietryčius nuo Prahos, prie Vrchlicės (Vltavos intakas) upės.
Kutna Hora
20 650 gyventojų (2020). Mašinų gamyba, tekstilės, siuvimo, metalo apdirbimo, maisto (cukraus, tabako) pramonė. Turizmas. Teatras. Muziejus.
Architektūra
Gotikinės Šv. Jokūbo (1340–1420), Švenčiausiosios Trejybės (15 a.) bažnyčios. Senamiestis su Švč. Mergelės Marijos katedra (14–15 a.) ir Šv. Barboros bažnyčia (1380–16 a., architektas P. Parleris, B. Riedas; su gausia interjero vėlyvosios gotikos ir vėlyvojo baroko puošyba) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1995). Vėlyvosios gotikos itališkasis dvaras su pinigų kalykla (14–15 a.), miesto šulinys (1495) ir rotušė (1499), barokiniai Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (18 a.), uršuliečių vienuolynas (1734, architektas K. I. Dientzenhoferis) ir jėzuitų kolegija (1700) su šventųjų skulptūromis papuošta terasa (1703–16). Renesanso ir baroko stiliaus gyvenieji namai.
Šv. Barboros katedra Kutná Horoje (1388, architektas P. Parleris)
Istorija
Pradėjo kurtis 13 a. (prie Kutná Horos buvo didžiausios Čekijoje sidabro kasyklos). Miesto teisės nuo 1308. 14 a. pradžioje–16 a. viduryje Kutná Horos pinigų kalykloje kaldinti Vidurio Rytų Europoje (ir Lietuvoje) paplitę Prahos grašiai. 14–15 a. Kutná Hora klestėjo – čia dažnai lankydavosi Čekijos karaliai (jų rezidencija vadinta Itališkuoju dvaru – čekiškai Vlašský dvůr), posėdžiaudavo Seimas. Nukentėjo 15 a. per husitų karus (1422 sudeginta Šv. Romos imperatoriaus Zigmanto I kariuomenės). 1541 turtingiausia sidabro kasykla buvo užtvindyta. Po 1618–48 Trisdešimties metų karo Kutná Hora smuko, 18 a. pabaigoje kasyklos uždarytos.
2271