Kuveto architektūrà
Liaudies architektūra
Klajoklių palapinės, vadinamieji šatrai, buvo iš susiūtų vilnonių audinių (turtingesnių – baltos ir juodos spalvos, neturtingų – vienspalvės). Šatro viduje vyrų ir moterų dalys atskirtos užuolaidomis iš juodos ir baltos spalvos audeklo su spalvotų geometrinių ornamentų juostomis, įėjimą į šatrą dengė ornamentuota užuolaida.
18–19 amžius
Kuveito mieste išliko gynybinės sienos (1760, 1811 perstatyta, 1921 didinta) dalys, Alchamiso (1773), Abd Al Razzago (1797) mečetės. Tradiciniai gyvenamieji namai statyti iš akmenų ir plūkto molio arba degtų plytų (1–1,5 m storio sienomis) su plokščiais stogais iš molio, su vienu arba keliais vidiniais kiemais, kartais apjuostais arkadomis. Aplink kiemus būdavo įrengiamos kvadratinėmis kalkakmenio plytomis grįstos patalpos, pro sienų viršuje esančias ertmes į patalpas patekdavo šviesa.
Kuveito mieste išliko atstatytų 19 a. tradicinių gyvenamųjų namų. Pagal Ispanijos ir Portugalijos architektūros pavyzdžius statyti gyvenamieji namai su kolonijinio stiliaus verandomis. Turkų gyvenamieji namai – su ilga medine galerija, dekoratyviomis trilapėmis arkomis per visą fasadą, balkonais, pertvaromis iš grotelių ir langinėmis, gausiai puošti paveikslais, mozaikomis ir ornamentais. Persų gyvenamieji namai dviaukščiai, sudalyti į vyrų (divanija) ir moterų (charamas) dalis, vyrų dalyje – svetainė su židiniu, moterų – gyvenamieji kambariai. Mečetės statytos su kupolais, vienu arba dviem neaukštais minaretais.
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Parlamento rūmai Kuveito mieste (1982, architektas J. Utzonas)
Architektūros plėtotei įtakos turėjo 20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje–4 dešimtmečio pradžioje atrasti dideli naftos telkiniai. Nuo 1950 statyti vakarietiški sodo apsupti gyvenamieji namai (pagal įvairius vakarietiškus stilius). 6–7 dešimtmetyje daugiausia statyta Kuveito mieste. Projektavo architektai iš Didžiosios Britanijos, Egipto (S. Karimas), Libano (Ž. Abušaras, A. Salamas). Didelių pastatų statyboje naudotas gelžbetonio karkasas, betono blokų arba plytų mūras. Statiniai dekoruoti keraminėmis plytelėmis ir stiklo mozaika. 6–9 dešimtmetyje Kuveito miestas keletą kartų perstatytas pagal Didžiosios Britanijos bendrovių Minoprio & Spencely (1952), Buchanan & Partners (1968), Shankland & Cox (1976) parengtus planus.
Šeicho Džabero al Achmado kultūros centras Kuveito mieste (2016, architektūrinė bendrovė SSH)
20 a. antroje pusėje nutiestas taisyklingo plano plačių gatvių tinklas, įrengta parkų, pastatyta mozaikomis dekoruotų daugiaaukščių visuomeninių, administracinių pastatų, rūmų: Seifo rūmai (1960, išplėsti 1982), Informacijos ministerijos būstinė (1961, architektas J. Saturas), Centrinio banko pastatas (1969, architektas A. Jacobsenas), vandens bokštai (1977, architektai S. Lindströmas, M Björn), oro uosto pastatas (architektas K. Tange), Nacionalinis muziejus (abu 1981, architektas M. Ecochardas, 1991 sugriautas), Didžioji mečetė (1984), parlamento pastatas (1982, architektas J. Utzonas). 21 a. pradžioje daugiausia statoma Kuveito mieste; čia suprojektuota biurų ir prekybos (aukščiausias Kuveite dangoraižis al Chamra 2011, architektūrinės bendrovės Skidmore, Owings & Merrill, Ramshir and Callison), visuomeninių (Arabų poezijos biblioteka, 2006), sakralinių (Fatimos mečetė, 2011) pastatų.
2271
Kuveito kultūra
Kuveito konstitucinė santvarka