Kuveito gamtinis žemėlapis
Kuveto gamtà
Krantai
Kuveito krantai mažai vingiuoti, išskyrus Kuveito įlanką. Kranto linijos ilgis 499 kilometrai. Pakrantėje – Bubijano, Failakos ir kitos salos, koralų rifai.
Reljefas
Kuveito paviršius – vietomis kalvota plokščia žemuma. Paviršius žemėja iš vakarų į rytus. Vyrauja dykumos: akmeningosios, akmeningosios smėlingosios, Kuveito pietuose – smėlingosios kalvotosios. Didžiausias aukštis 281 m (Kuveito pietvakariuose).
Klimatas
Klimatas tropinis žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 14 °C, liepos 45 °C. Per metus iškrinta 25–175 mm kritulių. Lietingasis laikotarpis – spalį–kovą. Dažnos dulkių ir smėlio audros.
Vidaus vandenys
Trūksta gėlo vandens; pramonėje ir drėkinimui daugiausia naudojamas gėlintas jūros vanduo (gėlinama arba importuojama apie 75 % suvartojamo vandens). Daug vadžių (daugiausia Kuveito šiaurės vakaruose), vandens prisipildančių žiemą per lietingąjį laikotarpį.
Dirvožemiai
Vidurinėje dalyje vyrauja gipsažemiai ir pradžiažemiai, šiaurinėje pakrantėje – druskožemiai.
Augalija
Augalija skurdi; auga dygūs krūmynai, akacijos, eglūnai.
Gyvūnija
Veisiasi daugiausia ropliai (smaugliai, kobros, gyvatės, varanai, agamos, gekonai), fenekai, hienos, šakalai, iš paukščių – laukiniai balandžiai, vieversiai, jūriniai ereliai, vanagai, kirai, grifai, pakrantėje gausu skėrių, nuodingų vorų ir skorpionų. Persijos įlankoje veisiasi iki 250 rūšių žuvų, krevetės, moliuskai, jūriniai vėžliai.
Aplinkos apsauga
Per 1991 karą su Iraku išsiliejusi nafta labai užteršė Persijos įlankos pakrantę, dėl to ėmė nykti koralų rifai.
Kuveito konstitucinė santvarka