Kuveĩto istorija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinio Kuveito teritorijoje žmonės apsigyveno trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. Nuo antro tūkstantmečio prieš Kristų pradžios ši teritorija priklausė Babilonijai, vėliau Asirijai, 6–4 a. – Achaimenidams, nuo 4 a. pr. Kr. pabaigos – Seleukidams, nuo 2 a. pr. Kr. – Partų karalystei, 3–7 a. – Sasanidams. 7 a.–13 a. kraštą valdant arabų Kalifatui paplito islamas, netoli dabartinio Kuveito įkurtas Kazmos (Kazimos) miestas tapo svarbiu uostu, prekybos ir kultūros centru.
Naujieji laikai
1613 įkurtas Kuveito miestas iš pradžių buvo žvejų gyvenvietė. 18 a. pradžioje, čia apsigyvenus pabėgėliams iš Arabijos pusiasalio, suklestėjo kaip jūrų uostas, greitai tapo laivų statybos ir tranzitinės prekybos tarp Bagdado, Indijos, Maskato ir Arabijos pusiasalio centru; nuo 18 a. vidurio per Kuveitą driekėsi pagrindinis prekybos kelias iš Persijos įlankos regiono į Chalebą.
1521 į Kuveito teritoriją atvyko portugalai, kurie čia įsteigė prekybos faktoriją, 16 a. pabaigoje – gyvenvietę. 16–18 a. valdė beveik nepriklausomi vietiniai Bani Chalidų klano šeichai, 1756 įsitvirtino iki šiol valdanti Sabachų dinastija.
1776 britų Ost Indijos bendrovė Kuveite įsteigė prekybos faktoriją. Netrukus Kuveitas tarpo britų ir turkų varžybų objektu. Formaliai jis priklausė Osmanų imperijai, bet ekonominiai ryšiai su arabų emyratais (prekiauta daugiausia perlais, žirgais, prieskoniais, kava) buvo kur kas stipresni negu su kitais imperijos miestais, turkų valdininkai nebuvo įsileidžiami. 1871 Osmanų kariuomenė įžengė į Kuveitą, 1875 jis tapo Osmanų imperijos al Basros vilajeto apskritimi. Vis dėlto Osmanų valdžia išliko nominali.
Didžiosios Britanijos protektoratas
1897 Kuveite įsteigta britų karinė jūrų bazė. 1899 šeichas Mubarakas (valdė 1896–1915) slapta susitarė su Didžiąja Britanija – Kuveitas faktiškai tapo britų, kontroliuojančių jo užsienio politiką ir saugumą, protektoratu. 1913 Kuveitas suteikė Didžiajai Britanijai monopolinę naftos paieškos ir gavybos teisę. 1914 Osmanų imperijai stojus į Pirmąjį pasaulinį karą Vokietijos pusėje, Didžioji Britanija viešai paskelbė Kuveitą savo protektoratu. Po karo Osmanų imperijai žlugus, protektoratas įgijo tarptautinį pripažinimą. 1919–20 pasienyje su Saudo Arabija vyko kariniai susirėmimai, Didžiajai Britanijai tarpininkaujant 1922 nustatytos britų mandato teisėmis valdomo Irako, Kuveito ir Saudo Arabijos sienos, Kuveito ir Saudo Arabijos pasienyje sudaryta neutrali zona (padalyta 1963; Saudo Arabija iki 1937 vykdė Kuveito ekonominę blokadą).
iškilmės emyro Achmado al Džabiro al Sabacho rūmuose (1944)
20 a. 3 dešimtmetyje Kuveito pajamos iš prekybos ir perlų pardavimo sumenko, bet 4 dešimtmetyje čia buvo rasti dideli naftos telkiniai – tai visiškai pakeitė šalies ekonomikos pobūdį. Naftos žvalgybos ir gavybos koncesija suteikta 1934 įkurtai britų ir amerikiečių bendrovei Kuwait Oil Company; 1938 pradėjo veikti pirmasis gręžinys. 1946 Kuveitas pradėjo naftą eksportuoti, jau 1952 tapo didžiausiu Persijos įlankos regiono naftos eksportuotoju.
4 dešimtmetyje paplito antibritiškos Kuveito susivienijimo su Iraku idėjos, 1938 įkurtas Laisvojo Kuveito judėjimas, 1939 sukilimą britai numalšino. 1939 Kuveito mieste įkurta Didžiosios Britanijos karinė jūrų bazė, 1941 06 Kuveitas (ir Irakas) užimtas Didžiosios Britanijos kariuomenės (išvesta 1961).
Nepriklausomas Kuveitas
1961 06 19 Didžiosios Britanijos vyriausybės ir Kuveito emyro Abdalaho as Sabacho (valdė 1950–65) susitarimu paskelbta Kuveito nepriklausomybė. 1962 11 ratifikuota šalies konstitucija (pirmoji tarp Persijos įlankos regiono arabų šalių), 1963 01 sušauktas pirmasis išrinktas parlamentas. 1963 Kuveitą pripažino Irakas. 8 dešimtmetyje Kuveitas tapo vienu didžiausių pasaulio naftos eksportuotojų. Pajamos iš naftos (1970 – 800 mln., 1971 – apie 1 mlrd., 1972 – 1,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių) sudarė sąlygas pramonei (pirmiausia naftos ir chemijos, t. p. statybų, maisto ir kita), švietimui, socialinei apsaugai plėtoti. Buvusi gentinė bendruomenė pertvarkyta į modernią urbanizuotą valstybę. Auganti ekonomika pritraukė daug užsienio darbuotojų (daugiausia iš Palestinos, Indijos, Egipto). 1975 bendrovė Kuwait Oil Company buvo nacionalizuota.
šeichas (būsimasis emyras) Džabiras al Achmadas apžiūrinėja naftos perdirbimo gamyklą Anglijoje (Isle of Grain, 1956 07 07)
1977 Kuveito emyru tapo Džabiras al Achmadas, jis toliau modernizavo valstybę. 9 dešimtmetyje Kuveitas tapo viena turtingiausių pasaulio šalių, stambiu užsienio investuotoju. Per Irako–Irano karą (1980–88) Kuveitas, siekdamas stabdyti Irano islamo revoliucijos plitimą, rėmė Iraką.
emyras Džabiras al Achmadas (kairėje) ir JAV prezidentas G. H. W. Bushas (Vašingtonas, 1990 09 28)
degančios Kuveito naftos verslovės (1991 03)
1990 08 02 Irakas, remdamasis tuo, kad Kuveitas Osmanų imperijos laikais buvęs al Basros vilajeto dalimi, jį okupavo, 1990 08 08 oficialiai paskelbė savo provincija. Iki 1991 02 28 JAV vadovaujama koalicija Kuveitą išvadavo (Persijos įlankos karas). Per okupaciją ir karą Kuveitas patyrė mažiausiai 30–50 mlrd. JAV dolerių nuostolių (suniokotas Kuveito miestas, sudegintos naftos verslovės – besitraukianti Irako kariuomenė sąmoningai jas naikino, dauguma kuveitiečių pabėgo į Saudo Arabiją, tūkstančiai žuvo). 1991–92 Kuveitas sudarė karinio bendradarbiavimo sutartis su JAV ir kitomis Vakarų valstybėmis, Kuveite įkurta JAV karinė bazė. Daug lėšų skirta ginkluotosioms pajėgoms stiprinti. Jau 1993 pajamos iš naftos viršijo ikikarinį lygį, iki 1995 baigta atkurti naftos ūkį. 20 a. pabaigoje pajamos iš naftos kasmet sudarė 13,2–13,4 mlrd. JAV dolerių, 2000 Kuveito BVP sudarė 33,3 mlrd. JAV dolerių.
2271
Kuveitas 21 amžiuje
Mišrioje Kuveito politinėje sistemoje, kurioje parlamentas renkamas demokratiškai, o vyriausybė skiriama monarcho (emyro), 21 a. pradžioje vykdomoji valdžia stabiliai priklausė Sabachų dinastijos emyrams, parlamentai buvo nestabilūs ir dažnai paleidžiami.
1977–2006 Kuveitą valdė šeichas Džabiras al Achmadas (dėl silpnos sveikatos paskutiniais valdymo metais aktyviai politiniame gyvenime nedalyvavo). Po jo mirties 2006 emyru tapo iki tol ministro pirmininko pareigas ėjęs šeichas Sabachas al Achmadas al Sabachas. Visi emyrų paskirti ministrai pirmininkai buvo iš karališkosios Sabachų dinastijos: 2003–06 – šeichas Sabachas (2006 pats tapo emyru), 2006–11 – šeichas Naseras al Mohamedas Achmadas al Džabiras, 2011–19 – šeichas Džabiras al Mubarakas al Hamadas, nuo 2019 – šeichas Sabachas al Chalidas.
Sabacho al Achmado al Sabacho valdymui būdingi dažni politiniai konfliktai su opozicijos dominuojamu parlamentu. Politinės krizės kildavo parlamentams inicijavus nepasitikėjimo procedūras emyrui pavaldžių vyriausybių nariams. 2003 parlamento rinkimus laimėjo vyriausybės šalininkai (todėl politinė padėtis buvo stabili), 2006 rinkimus – valdančiajai dinastijai oponuojanti liberalų ir islamistų koalicija. 2008 Sabachas al Achmadas al Sabachas paleido parlamentą kaip trukdantį vyriausybės darbui. Per 2008 pirmalaikius parlamento rinkimus daugumą gavo islamistai. 2009 ir 2011 emyras vėl paleido opozicijos dominuojamus parlamentus, bet pakartotiniuose rinkimuose (atitinkamai 2009 ir 2012) opozicija išlaikė daugumą.
2011 Kuveite kilo Arabų pavasario įkvėptos demonstracijos, nukreiptos prieš valdančiąją dinastiją ir reikalaujančios demokratinių reformų. 2012 Sabachui al Achmadui al Sabachui inicijavus rinkimų procedūrų reformas, nepalankias opozicijos kandidatams, demonstracijos atsinaujino. Konstitucinio teismo sprendimu 2012 emyras dar sykį paleido naujai išrinktą islamistų dominuojamą parlamentą. Naujus 2012 parlamento rinkimus opozicija boikotavo. 2013 Konstitucinio teismo sprendimu prieš metus vykusių rinkimų rezultatai anuliuoti, todėl parlamentas paleistas dar kartą. 2013 pirmalaikius rinkimus laimėjo liberalieji kandidatai, jų dominuojamas parlamentas išvengė iki tol įprastų konfliktų su emyrui pavaldžia vyriausybe. Visuomenės nepasitenkinimas naftos kainų kritimo sukeltu ekonominiu nuosmukiu lėmė, kad per 2016 rinkimus daugumą parlamente gavo vyriausybei oponuojantys kandidatai.
Kuveitas tęsė regioninio bendradarbiavimo ir suartėjimo su Vakarų valstybėmis užsienio politiką. Nuo 2003 JAV kariuomenė naudojo karines bazes Kuveite operacijoms Irake ir vėliau (nuo 2015 – prieš Islamo valstybę) visame Artimųjų Rytų regione. 2015–20 Kuveitas prisijungė prie Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos rengiant antskrydžius prieš hučių sukilėlius Jemene.
21 a. Kuveite įgyvendintos pažangios politinės ir socialinės reformos. 2005 moterims suteikta teisė balsuoti ir kandidatuoti parlamento rinkimuose, moteris pirmą kartą tapo vyriausybės nare. 2006 parlamento rinkimuose pirmą kartą dalyvavo moterys. 2009 moterys pirmą kartą išrinktos į parlamentą. 2009 Konstitucinis teismas užtikrino moterų teisę gauti pasus be vyro sutikimo ir teisę privalomai viešumoje nedėvėti musulmoniškų galvos apdangalų. 2006 įgyvendinta rinkimų sistemos reforma, kuri sumažino tradicinių genčių įtaką žmonių balsavimui per parlamento rinkimus. Pagal pilietinių laisvių indeksą, Kuveitas priskiriamas iš dalies laisvų valstybių kategorijai (Freedom House 2020).
Kuveito ekonomika 21 a. pradžioje buvo tiesiogiai priklausoma nuo naftos eksporto. Nuo 2014 kritusios pasaulinės naftos kainos neigiamai paveikė iki tol stabiliai augusią Kuveito ekonomiką. Vyriausybei teko imtis nepopuliarių taupymo priemonių, siekiant padengti naftos eksporto mažėjimo nulemtą biudžeto deficitą. 2016 pradėta reformų programa, ja siekiama diversifikuoti ekonomiką ir iki 2035 Kuveitą padaryti mažiau priklausomą nuo naftos gavybos. Pagal BVP vienam žmogui Kuveitas – viena turtingiausių pasaulio šalių (Pasaulio bankas 2019).
OPEC (1960), Arabų lygos (1961), Jungtinių Tautų (1963) narys. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 1994.
3195
L: H. R. P. Dickson Kuwait and Her Neighbours London 1956; G. Kończyk, J. Zdanowski Zarys historii i przemian społeczno-ekonomicznych Kuwejtu Wrocław 1989.
Kuveito konstitucinė santvarka