Kuveto kis
Bendroji ūkio apžvalga
Kuveito BVP struktūra (2003)
Kuveitas – ekonomiškai stipri valstybė; ekonomikos pagrindas – naftos gavyba bei perdirbimas. 1938, atradus naftos telkinių, šalies ekonominė padėtis pradėjo sparčiai gerėti. Pelnas, gautas iš naftos eksporto, lėmė kuveitiečių pragyvenimo lygio kilimą (buvo įvesta nemokamas mokslas ir sveikatos priežiūra, statyta daug gyvenamųjų namų). Nuo 20 a. 7 dešimtmečio Kuveitas tapo stambiu užsienio investuotoju (investavo į Vokietijos bendrovę Daimler‑Benz, Jungtinių Amerikos Valstijų Korf Industry, Kanados vario ir molibdeno kasyklas, Ispanijos chemijos, Egipto, Maroko ir Didžiosios Britanijos naftos pramonę). Danijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Indijoje, Pakistane ir Tailande finansavo naftos perdirbimo įmonių, perdirbančių Kuveito naftą, statybą. 2000 BVP sudarė 33,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 29,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 15 764 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 14 005 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). Kuveito BVP struktūra – diagramoje. Užsienio skola 10,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2002).
Pramonė
2005 išžvalgyti naftos ištekliai sudarė 99,0 mlrd. barelių (apie 8,4 % pasaulio naftos; vieni didžiausių pasaulyje). Neutralioje zonoje tarp Kuveito ir Saudo Arabijos – 5 mlrd. barelių, iš kurių 50 % priklauso Kuveitui. Nafta susikaupusi Arabijos platformos baseinuose (daugiausia kreidoje, klintyse, smiltainiuose, smėlyje). Didžioji dalis naftos gaunama Didžiojo Burgano baseine (ištekliai – 70 mlrd. barelių; vienas didžiausių telkinių pasaulyje), Raudhataino (6 mlrd.), Sabrijos (3,8 mlrd.), Minagišo (2 mlrd. barelių), Abdali, Rugei, Bahros telkiniuose. 2003 išgauta 817 mln. barelių naftos. Daugiau kaip 60 % naftos eksportuojama į Azijos šalis (Japoniją, Indiją, Singapūrą, Korėjos Respubliką, Taivaną, Tailandą), kita dalis – į Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas. 2003 gamtinių dujų ištekliai sudarė 1,56 trilijono kubinių metrų, išgauta 8,8 mlrd. kubinių metrų. Nuo 1972 eksportuojamos suskystintos dujos. Kuveito elektros energiją gamina šiluminės elektrinės, kūrenamos nafta ir gamtinėmis dujomis. Bendra elektrinių galia apie 9,4 gigavato (2002). 2002 pagaminta 32,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos.
Naftos perdirbimo įmonės sutelktos prie uostų (al Achmadi, Abdallos, aš Šuaibos, as Suudo), plienas lydomas Abdalloje, Safate, al Fuhaihilyje. Yra laivų statybos ir remonto, vandens gėlinimo (aš Šuvaicho, aš Šuaibos, al Achmadi), chemijos, cemento, maisto pramonės įmonių. 1998 aš Šuvaiche įkurta laisvoji ekonominė zona. Kuveito pramonės produkcijos svarbiausi rodikliai – 1 lentelėje.
1
* 2003
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinis ūkis menkai išplėtotas. Dirbamoji žemė užima 0,7 % Kuveito teritorijos (2001). Pakrantėje ir oazėse daugiausia auginama daržovės (pomidorai, kopūstai, agurkai, moliūgai, baklažanai), datuliniai finikai. Kuveito augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kupranugariai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Pakrantėje žvejojama (6095 tonos žuvų, 2002), gaudomos krevetės, renkami perlai.
2
3
4
Turizmas
2001 Kuveitą aplankė 2,1 mln. užsienio turistų. Labiausiai turistų lankoma pramogų parkai, Omarijos zoologijos sodas, Chirano kurortas (netoli sienos su Saudo Arabija), taip pat populiarios vandens sporto ir kitos pramogos (kupranugarių lenktynės, važinėjimas po dykumą visureigiais).
Transportas
Automobilių kelių yra 4450 kilometrų (1999); iš jų daugiau kaip 80 % su kieta danga. Automobilių magistralės jungia visus didžiuosius miestus su sostine, taip pat Kuveitą su Iraku ir Saudo Arabija. 2003 buvo įregistruoti 208 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 2,3 mln. bruto tonų. Jūrų didžiausi uostai – aš Šuvaichas, aš Šuaiba ir Doha. Didžiausias naftos prekybos uostas – al Achmadi. 1997 per Kuveito uostus perkrauta 95,9 mln. tonų krovinių (pakrauta – 89,9 mln. tonų, iškrauta 8,9 mln. tonų). Kuveito tarptautinis oro uostas. Dujotiekių 169 kilometrai, naftotiekių 540 kilometrų, naftos produktotiekių 57 kilometrai (2004).
Bankai
2006 veikė Kuveito centrinis bankas (įkurtas 1969, būstinė Kuveito mieste) ir 11 komercinių bankų (iš jų – 2 specializuotieji) ir 3 užsienio bankų skyriai. Kuveito piniginis vienetas – Kuveito dinaras, lygus 1000 filių, įvestas 1961 vietoj Persijos įlankos rupijos, 1991 išleistas naujasis dinaras. Veikia Kuveito vertybinių popierių birža (įkurta 1984, būstinė Kuveito mieste).
Užsienio prekyba
Kuveito užsienio prekybos balansas teigiamas. 2004 eksportuota prekių už 28,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 12,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (apie 92 % viso Kuveito eksporto, 2004), chemijos pramonės gaminiai, cementas, krevetės. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės (41,8 % Kuveito importo, 2003), chemijos pramonės gaminiai, plataus vartojimo prekės, visi suvartojami javai, 75 % daržovių ir vaisių, taip pat daug gyvulių. 2003 daugiausia prekių importuota iš Jungtinių Amerikos Valstijų (11,6 % viso importo), Vokietijos (10,3 %) ir Japonijos (9,9 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Kuveitą eksportavo prekių už 1,6 mln. litų.
2271
-Kuveito pramonė; -Kuveito žemės ūkis; -turizmas Kuveite; -Kuveito transportas; -Kuveito bankai; -Kuveito užsienio prekyba; -Kuveito ekonominiai ryšiai su Lietuva
Kuveito konstitucinė santvarka