kva kalbos

kva kabos, afrikiečių kalbų Nigerio makrošeimos kalbų šeima.

Paplitimas

Vartojamos Vakarų Afrikoje (nuo Liberijos pietrytinės iki Nigerijos pietvakarinės, rytinės ir vidurinės dalies). Kai kurios yra oficialios (kartu su valstybinėmis anglų, prancūzų, hausų ir kitomis kalbomis) etninių grupių, kitos oficialaus statuso neturi (dažniausiai yra tik šnekamosios kalbos). 21 a. pradžioje kalbančiųjų buvo apie 70 milijonų. Priskiriama 80–100 kalbų (kai kurių kalbininkų dalis laikoma tarmėmis).

Didžiausios kalbų grupės ir kalbos: akanų, ga (ganų), gbe, ibų (igbų), jorubų, kru (kru kalbos), nupių ir kitos. Akanų kalboms priklauso ašančių, fančių, tvi ir kitos kalbos (Dramblio Kaulo Kranto pietrytinė ir vidurinė, Ganos pietinė ir vidurinė, Togo šiaurės vakarų dalis; kalbančiųjų apie 11 mln.), gbe kalboms – evių (Gana, Togas, daugiau kaip 3 mln.), fonų (Beninas, apie 1,7 mln.), aja ir kitos kalbos. Ga (ganų) yra Ganos pietryčių regionų (daugiau kaip 0,5 mln.), ibų (igbų) – Nigerijos pietrytinės dalies (daugiau kaip 20 mln.), jorubų – Nigerijos ir Benino (apie 28 mln.) oficialiosios etninės kalbos.

Gramatikos ypatybės

Ne visos gerai ištyrinėtos. Kva kalbos yra toninės. Fonemų 2–4 tonai (aukštasis, žemasis, kylantis, krintantis) atlieka žodžių skiriamąją funkciją. Kai kurių kalbų tonais reiškiamos ir gramatinės funkcijos. Dauguma kalbų turi 7 balsinių fonemų sistemą. Būdinga nazalizacija, lūpiniai gomuriniai priebalsiai g^b ir k^p, kai kurioms kalboms – balsių harmonija. Dvigarsių neturi. Kalbos yra izoliacinės. Dauguma žodžių vienskiemeniai. Daugiskaita reiškiama reduplikacija (ibų, jorubų kalbos) arba afiksais (nupių, tvi kalbos). Iš kalbos dalių aiškiai skiriamas veiksmažodis. Žodžių veiksmažodinėje grupėje gali būti reiškiama modalumas, veikslas, objektiniai, lyginimo, kokybės ir kiekybės, priežasties ir pasekmės santykiai. Skiriamas realusis ir menamasis laikas. Pasyvinės formos nebūdingos. Žodžių tvarka sakinyje griežta.

Raštas

Nuo 19 a. vidurio vartojami modifikuoti lotyniškieji rašmenys. Daugumos kva kalbų mokoma mokyklose, daugiausia kalbančiųjų turinčiomis kalbomis (ibų, jorubų ir kitos) kuriama grožinė literatūra, leidžiami periodiniai leidiniai, transliuojamos televizijos ir radijo laidos.

85