A. Pozzo. Freska Šv. Ignaco Lojolos apoteozė (1688–94, Šv. Ignoto bažnyčia Romoje)
kvadratūrà (it. quadratura < quadrato – kvadratas), 16 a. antros pusės–18 a. lubų ir sienų tapyba, kuria sukuriama iliuzinė architektūros erdvė. Naudojant linijinę ir spalvinę perspektyvą nutapyti skliautai, kupolai, arkados, balkonai, galerijos ir kiti architektūros elementai sukuria gilumos ir optiškai tolstančios erdvės įspūdį. Kvadratūra atsirado vėlyvojoje antikoje, reiškėsi senovės Romos, italų renesanso dailėje. Galutinai susiformavo Italijoje manierizmo laikotarpiu, plito baroko ir rokoko rūmų, vilų, bažnyčių puošyboje. Kvadratūrą kūrė Pietro da Cortona (Barberini rūmuose Romoje, 1639), A. Pozzo (Šv. Ignoto bažnyčioje Romoje, 1988–94), G. B. Tiepolo (Karaliaus rūmuose Madride, 1770), G. da Bibbiena, F. da Bibbiena ir kiti; 18 a. tapė ir Vokietijos, Lenkijos bei kitų šalių dailininkai.