kvãkeriai (angl. quake – drebėti),„Religinė bičiulių draugija“ („Religious Society of Friends“), spiritualistinė puritonų šaka.
Doktrina
Teologinį pagrindą sudaro mokymas apie vadinamąją vidinę šviesą, kurią pajutusi siela drebanti (iš čia pavadinimas). Teigia, kad Dievas tiesiogiai apsireiškia kiekviename tikinčiajame per Šventąją Dvasią. Šv. Raštą laiko nereikšmingu, atmeta visus tikėjimo išpažinimus ir sakramentus. Pamaldų pagrindinė dalis – tyli malda. Pabrėžia visų žmonių lygybę. Iš pat pradžių buvo dideli tolerancijos ir moterų lygiateisiškumo šalininkai, daug reiškėsi socialinėje veikloje, inicijavo kalėjimų reformas, kovojo prieš rasinę diskriminaciją. Pasižymi kukliu gyvenimo būdu, draudžia prisiekti ir dalyvauti karo tarnyboje. Už pacifizmą 1947 apdovanoti Nobelio taikos premija.
Istorija
Draugiją 1652 įkūrė anglų amatininkas G. Foxas (1624–1691). Jis 1647 išgyveno sukrečiančių mistinių regėjimų ir apreiškimų. Doktriną susistemino teologas R. Barclay (1648–90). 17 a. pabaigoje kvakeriai Anglijoje buvo persekiojami, daugelis pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1682 Pensilvanijoje W. Pennas (1644–1718) įkūrė koloniją, tapusią prieglobsčiu daugeliui to meto Europos religinių pabėgėlių.
Jų pačių duomenimis apie 377 000 narių (2020), daugiausia Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje.
473