kvalifikãcija (lot. qualificatio < qualis – koks + facio – darau), asmens tinkamumo, pasirengimo tam tikram darbui laipsnis, žinių, įgūdžių, patirties, bendrųjų gebėjimų, reikiamų tam tikram darbui atlikti, turėjimas. Asmuo yra kvalifikuotas, arba tinkamas atlikti darbą, kai įgyja žinių (baigdamas tam tikras studijas ar dirbdamas), kurios padeda suprasti, kodėl darbas turi būti atliekamas ir kodėl jis turi būti atliekamas tam tikru būdu; įgyja praktinių įgūdžių ar gebėjimo darbą atlikti tinkamai (tai yra jį suplanuoti ir jam pasirengti, nuosekliai atlikti, naudotis įranga ir priemonėmis, laikytis reikiamos darbo saugos, bendradarbiauti su kolegomis, darbą fiksuoti dokumentais, užtikrinti, kad jis būtų laiku baigtas, o prireikus – tęsiamas); turi pakankamai praktinės patirties, kad pasitikėtų savo jėgomis ir dirbtų produktyviai bei efektyviai. Kurios nors srities specialistu gali būti laikomas asmuo, kuris neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos (kvalifikacija), bet turi pakankamai reikalingų įgūdžių ir patirties, pvz., dalyko specialistu (turinčiu dalykinę kvalifikaciją) laikomas mokytojas, kurio specialybė visiškai ar iš dalies atitinka mokomąjį dalyką, bet kuris neturi pedagogo profesinės kvalifikacijos.
2344
1761