kvantinė būsena

kvántinė bsena, kvantinės sistemos egzistavimo būdas. Izoliuotos sistemos kvantinę būseną vienareikšmiškai nusako būsenos funkcija. Tam tikros kvantinės būsenos sistema apibūdinama vienareikšmėmis tam tikrų fizikinių dydžių, pvz., energijos, judesio kiekio momento ir (ar) kitų, vertėmis (t. y. tų dydžių operatorių tikrinėmis vertėmis), o kvantinė būsena dažniausiai įvardijama nurodant tas vertes išreiškiančių kvantinių skaičių rinkinį. Kvantinė būsena, kurios būdama sistema turi vienareikšmiškai apibrėžtą energijos vertę, vadinama pastoviąja. Pastoviosios kvantinės būsenos funkcijos modulio kvadratas nepriklauso nuo laiko, todėl nuo laiko nepriklauso ir visi šios būsenos sistemą apibūdinantys tikimybių skirstiniai. Diskrečiąsias energijos vertes atitinkančios kvantinės būsenos vadinamos surištosiomis. Surištosios kvantinės būsenos sistema yra lokalizuota baigtinėje erdvės srityje. Mažiausios energijos kvantinė būsena vadinama pagrindine, o bet kuri didesnės energijos – sužadintąja. Iš sužadintosios kvantinės būsenos galimas savaiminis kvantinis šuolis į mažesnės energijos būsenas, todėl sužadintoji kvantinė būsena tik apytiksliai gali būti laikoma pastoviąja. Jei savaiminio šuolio tikimybė labai maža, sistema sužadintosios kvantinės būsenos gali išbūti santykinai gana ilgai. Tokia sužadintoji kvantinė būsena vadinama metastabiliąja. Pastoviosios kvantinės būsenos svarbios tiriant sistemų statines savybes, nepastoviosios (jų būsenos funkcijos modulio kvadratas priklauso nuo laiko) – reiškinių dinamiką.