kvántinė chromodinãmika, teorija, nagrinėjanti kvarkų, gliuonų ir iš jų sudarytų elementariųjų dalelių – hadronų – stipriąją sąveiką. Kvantinės chromodinamikos dinaminės lygtys yra kvantinės elektrodinamikos lygčių apibendrinimas kalibruotinei SU(3) grupei. Ši vidinės simetrijos SU(3) grupė nusakoma trimis kvantiniais skaičiais – spalviais (spalviniais krūviais). Kvarkams tai – raudonis, mėlis ir žãlis. Kvarkai sąveikauja pasikeisdami gliuonais, kurie yra bozonai, turintys spalvinį ir antispalvinį krūvį. Gliuonai sąveikauja ir tarpusavyje. Kvantinė chromodinamika draudžia laisvų elementariųjų dalelių, turinčių spalvį, egzistavimą, todėl visi hadronai yra spalvio singuletai, t. y. bespalviai. Tai rodo teorijos vidinių laisvės laipsnių ir klasikinės fizikos spalvų simbolinę analogiją. Svarbi teorijos išvada yra asimptotinė laisvė, kai labai didelės energijos dalelės elgiasi kaip laisvos ir nesąveikaujančios. Kvantinės chromodinamikos išvadas patvirtina daugelis eksperimentų.
Kvantinė chromodinamika išsirutuliojo iš kalibruotinių laukų teorijos, kurią 1954 paskelbė Ch. N. Yangas ir Robertas Laurenceʼas Millsas (Jungtinės Amerikos Valstijos).