kvantiniai dariniai

kvántiniai darinia, natūraliai susidarę arba pagaminti kietojo kūno dariniai, kurių mažiausi matmenys neviršija 0,1–100 nm. Kvantinių darinių unikalias savybes lemia kvazidalelių kvantiniai erdvinio ribojimo efektai. Kvantiniai dariniai skirstomi į dvimačius, vienmačius ir bemačius. Labiausiai ištirti ir plačiausiai naudojami dvimačiai kvantiniai dariniai (pavienės ar daugybinės kvantinės duobės, supergardelės, kai kurie įvairialyčiai dariniai). Kvantinėje duobėje krūvininkai gali laisvai judėti dviem bet kuriomis viena kitai statmenomis kryptimis. Elektronų judėjimas kvantinėje duobėje dvimatis, jų elektroninių būsenų tankio priklausomybė nuo energijos yra pakopinė. Vienmatis kvantinis darinys gali būti elektrai laidus pailgas kristalinis arba molekulinis darinys, kuriuo krūvininkai gali judėti tik viena kryptimi (vienmatis judėjimas). Bemačiai dariniai (kvantiniai taškai) yra labai maži, natūraliai išaugę arba dirbtinai suformuoti, jų matmenys riboja krūvininkų judėjimą visomis 3 skirtingomis kryptimis. Naudojantis kvantinių darinių savybėmis gaminami šviesos diodai, lauko tranzistoriai, kietojo kūno lazeriai, atminties elementai, spartieji jungikliai ir kiti. Kvantinių darinių atsiradimą lėmė kvantinės mechanikos numatyti reiškiniai ir technologiniai laimėjimai. Perspektyvūs kvantinių darinių taikymai prognozuojami molekulinėje elektronikoje, kvantiniuose kompiuteriuose, nanorobotuose nanomedicinoje ir kitur. Kvantinių darinių taikymas praktikoje paremtas nanotechnologijų ir nanomokslo plėtojimu.