kvantinis dažnio etalonas

kvántinis dãžnio etalònas, matas, kurį sudaro techninės priemonės, atkuriančios ir didžiausiu tikslumu išlaikančios dažnio (f) vienetą hercą. Kvantinis dažnio etalonas yra ir laiko pavyzdinis matas, nes f = 1/T; čia T – tam tikro vyksmo periodas. Kvantinio dažnio etalono pagrindinės dalys: ertmėje, kurioje sudarytas vakuumas, esantis virpesių šaltinis – radioaktyvusis cezis ¹³³Cs, 9192 MHz bangolaidis, magnetinį lauką kurianti sistema ir kvarcinis generatorius, kurio virpesių dažnis kartotinis ¹³³Cs atomuose vykstančių virpesių dažniui – 9 192 631 770 Hz. Keičiant kvarcinio generatoriaus virpesių dažnį rezonatoriuje įvyksta generatoriaus ir ¹³³Cs atomų virpesių rezonansas – jų dažniai susilygina. Kvantinis dažnio etalonas atkuria hercą ir sekundę 10^–11 tikslumu. Kvantinis dažnio etalonas generuoja ir perduoda tikslaus laiko signalus, pagal jį graduojami ir tikrinami dažniamačiai ir elektromagnetinių bangų generatoriai. XIII Generalinė matų ir svorių konferencija 1967 apibrėžė kvantinį dažnio etaloną ¹³³Cs pagrindu, o 1997 Tarptautinis matų ir svorių komitetas jį patikslino. Plačiai naudojami matavimo technikoje, navigacijoje, laiko tarnyboje.