kvántinis skỹstis, skystis, kurio savybes lemia kvantiniai reiškiniai. Dalelių (kvazidalelių) tapatumo kvantinis reiškinys atsiranda žemojoje temperatūroje, kai skysčio dalelių šiluminio judėjimo de Broglie’io bangos ilgis, didėjantis žemėjant temperatūrai, susilygina su vidutiniu atstumu tarp dalelių – skystis išsigimsta. Dauguma skysčių sukietėja aukštesnėje temperatūroje, negu išsigimsta. Helio izotopų 4He ir 3He skysčiai, išsigimstantys 2–3 K temperatūroje, dėl didelės atomų nulinių virpesių amplitudės lieka skysti iki pat termodinaminės temperatūros T nulio. Daugumą skysčio savybių lemia skysčio žadiniai (kvazidalelės), tačiau žemojoje temperatūroje žadinių nedaug, jie silpnai sąveikauja, todėl jiems tinka Bose’s ir Einsteino bei Fermi ir Diracko skirstiniai. 4He skystis vadinamas Bose’s skysčiu (4He atomas bozonas), žadiniai bozonai. Sočiųjų garų slėgyje ir 2,18 K temperatūroje šiame skystyje atsiranda supertakioji fazė ir silpnai slopstančios temperatūros bangos – antrasis garsas. Temperatūrai žemėjant supertakiosios fazės kiekis didėja ir, kai T = 0, visas 4He skystis yra supertakus. 3He skystis vadinamas Fermi skysčiu (3He atomas fermionas). Išsigimusiame 3He skystyje labai sustiprėja įprastinio garso slopimas ir, kai T = 0, jis nebesklinda. Arti termodinaminės temperatūros nulio atsiranda nulinis garsas, kurį lemia 3He skysčio žadinių būsenos nuokrypiai nuo pusiausvirosios būsenos. Tik labai žemoje, menkai nuo slėgio priklausančioje apie 10–3 K temperatūroje, kai žadiniai sudaro bozonų savybes turinčius darinius, 3He skystis tampa supertakus (supertakumas).
-Fermi skystis, Bozės skystis