kvapiosios medžiagos

kvãpiosios mẽdžiagos, savito, stipraus kvapo organiniai junginiai, naudojami aromatizavimui. Skiriamos gamtinės ir sintetinės kvapiosios medžiagos. Randamos augaluose (eteriniai aliejai), gamtinėse dervose, yra kai kurių gyvūnų medžiagų apykaitos produktai (ambra). Didžiausią grupę sudaro sintetinės kvapiosios medžiagos: esteriai, aldehidai, ketonai, alkoholiai ir kiti organiniai junginiai. Riebalų rūgščių ir nesočiųjų alkoholių esteriai yra vaisių kvapo, pvz., izopentilacetatas – kriaušių, alifatiniai rūgščių ir aromatinių alkoholių esteriai – gėlių (pvz., benzilacetatas – jazminų kvapo). Alifatiniams aldehidams, pvz., decilo aldehidui, būdingas rožių, aromatiniams aldehidams – vanilės kvapas. Iš alkoholių svarbiausios kvapiosios medžiagos yra terpenoidai, pvz., geraniolis. Kai kurios sintetinės kvapiosios medžiagos, pvz., aromatinių karboksirūgščių esteriai, kvepia menkai, bet sustiprina kitų medžiagų kvapą, todėl naudojamos kvapui fiksuoti. Senovėje kvapiąsias medžiagas naudojo balzamavimui, patalpoms aromatizuoti, ritualinėms apeigoms, iš kvapiųjų medžiagų ir aliejų gaminti kvapieji tepalai. Iki 19 a. parfumerijai naudotos tik gamtinės kvapiosios medžiagos, daugelį kvapiųjų medžiagų pradėta sintetinti 20 a. antroje pusėje. Pasaulyje per metus pagaminama apie 100 tūkst. tonų daugiau kaip 500 pavadinimų kvapiųjų medžiagų.