kvárcinis smlis, išrūšiuotas smėlis, kuriame yra daugiau kaip 90 % kvarco (SiO2). Priemaišos: feldšpatai, limonitas, žėrutis, sunkieji mineralai. Spalva įvairi, dažniausiai baltas, gelsvai baltas, šviesiai pilkas. Susidaro dūlant kvarcingoms uolienoms; kvarcas išlieka kaip dūlėjimui atsparus mineralas, o jo koncentracija smėlyje didėja dūlėjimo produktus perklostant vandeniui arba vėjui. Kvarcinio smėlio grūdelių apvalumas priklauso nuo pirminės medžiagos dalelių kampuotumo ir nuo perklostymo trukmės. Sucementuotas kvarcinis smėlis vadinamas kvarciniu smiltainiu arba kvarcarenitu. Iš kvarcinio smėlio gaminamas stiklas, dar naudojamas porceliano, fajanso ir statybinės keraminės žaliavos masei liesinti, formavimo mišiniams gaminti (liejininkystėje). Labai smulkus kvarcinis smėlis tinka metalo, akmens ir kitiems paviršiams poliruoti. Prieš naudojimą kvarcinis smėlis dažniausiai sodrinamas (sijojamas, plaunamas, smulkinamas, separuojamas, veikiamas cheminiais reagentais, apdorojamas flotacijos, gravitacijos metodais).
kvarcinis smėlis (Anykščių kvarcinio smėlio telkinys)
Daugiausia kvarcinio smėlio susidarė devono, juros, kreidos, neogeno, kvartero periodu.
Lietuvoje yra devono, neogeno, kvartero sistemų kvarcinio smėlio. Neogeno kvarcinis smėlis (97,5–99,2 % kvarco) kasamas Anykščių kvarcinio smėlio telkinyje. Per 2015–19 laikotarpį išgauta 176 tūkst. m3 kvarcinio smėlio; 2020 išgauta 45, 2021 – 40, 2022 – 39, 2023 – 41 tūkst. m3 kvarcinio smėlio.