kvarkai

kvárkai (angl. quarks), fundamentaliosios dalelės, iš kurių sudarytos smarkiai sąveikaujančios elementariosios dalelės hadronai. Kvarkai kartu su savo antikvarkais yra vienintelės dalelės, dalyvaujančios visose keturiose fundamentaliosiose sąveikose (sąveika). Svarbiausia kvarkų savybė ta, kad jų nėra laisvų – egzistuoja tik elementariojoje dalelėje. Pagal kvantinę chromodinamiką kvarkams būdingi 3 spalviai (spalviniai krūviai): raudonis, mėlis ir žãlis. Kvarkai sąveikauja apsikeisdami gliuonais, keičiančiais jų spalvį. Teorija neigia laisvų, turinčių spalvį dalelių (kvarkų ir gliuonų) buvimą. Visi hadronai yra spalvio singuletai, t. y. bespalviai. Barionai sudaryti iš 3 kvarkų (arba antikvarkų), mezonai – iš kvarko ir antikvarko poros. Hipotezę apie kvarkų egzistavimą 1964 atskirai vienas nuo kito iškėlė M. Gellis‑Mannas ir Georgeʼas Zweigas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Iš pradžių trys kvarkai – kylantysis kvarkas (u kvarkas), krintantysis kvarkas (d kvarkas) ir keistasis kvarkas (s kvarkas) – ir jų antikvarkai buvo laikomi hipotetinėmis dalelėmis, atitinkančiomis SU(3) grupės fundamentaliojo modelio bazinius elementus. Kvarko buvimo įrodymu laikomas hadronų (dažniausiai mezonų) pluoštų atsiradimas dalelių netampriosios sklaidos metu. Vėliau, siekiant paaškinti hadronų gausą, pradėtos vartoti žaviojo kvarko (c kvarko), gelminio kvarko (b kvarko) ir šauniojo kvarko (t kvarko) sąvokos. u, c ir t kvarkų elektros krūvis lygus +2/3, d, s ir b kvarkų –1/3. Sunkiausias yra t kvarkas, kurio masė beveik prilygsta aukso atomo masei.