Kvárkeno salýnas (suom. Merenkurkun saaristo, angl. Kvarken Archipelago, pranc. Archipel de Kvarken), salynas Baltijos jūros Botnijos įlankos Šiaurės Kvarkeno sąsiauryje. Priklauso Suomijai; ištįsęs palei šiaurės vakarinę pakrantę. Apie 5600 įvairaus dydžio salų ir šcherų; kelios salų grupės. Plotas kintantis. Didžiausios salos Raippaluotas (apie 150 km2), Björkö (apie 70 km2), Oxkangaro, Långskäreto, Halsöno. Dauguma mažesnių salų bevardės. Didesnės salos gyvenamos; manoma, 21 a. pradžioje jose buvo apie 2500 gyventojų.
Salynas susiformavęs Botnijos įlankos siauriausioje ir sekliausioje vietoje (vidutinis gylis iki 10 m). Salų paviršius žemas, uolėtas, vietomis pelkėtas. Būdinga išskirtinės geologinės ir geomorfologinės sąlygos, unikalus ledyninis kraštovaizdis: didžiuliai riedulių laukai, skirtingų tipų morenos, tarp jų – moreniniai dariniai su siauromis keteromis (vadinamosios de Geero morenos, pavadintos 1940 jas tyrinėjusio švedų geologo Gerardo Jakobo de Geero vardu). Dauguma salų apaugusios beržynais, eglynais, alksnynais, kadagynais, žoline augalija. Dėl regiono deglaciacijos (iki 3 km storio Fenoskandijos žemyninio ledo skydas nyko prieš 10–24 tūkst. metų) sukeltų Žemės plutos vertikalių judesių salyno paviršius nuolat kyla (apie 1 cm per metus; vienas didžiausių pasaulyje izostazinių pakilimų; glacioizostazija), todėl kinta kranto linijos ilgis, atsiranda ir jungiasi salos, plečiasi pusiasaliai, įlankos virsta ežerais; salyno plotas kasmet padidėja apie 100 hektarų.
Kvarkeno salynas (Raippaluoto salos pakrantė)
Kvarkeno salynas (priekyje – Satkareto apžvalgos bokštas; Björkö salos šiaurinė dalis)
Kvarkeno salyno didžioji dalis (plotas 1944 km2; 15 % užima sausuma, 85 % – jūros akvatorija) – pasaulio paveldo vertybė nuo 2006; prijungta prie Höga Kusteno. Salyno šiaurinė dalis (plotas 637 km2) – Ramsaro konvencijos saugoma vietovė; įkurta 1974 kaip Valassaareto ir Björkögrundeno salynas, 2004 išplėsta ir pervadinta. Yra Natura 2000 tarptautiniam tinklui priklausančių teritorijų. Ebbskäro saloje veikia Valassaareto biologinė stotis (įkurta 1967). Tradicinė žemdirbystė, miškininkystė, žuvininkystė. Turizmas. Storskäro saloje yra 36 m aukščio švyturys (pastatytas 1885, automatizuotas 1964; suprojektavo G. A. Eiffelio inžinerijos biure dirbęs Henris Lepauteʼas). Salyną ir žemyninę dalį jungia tiltai (Raippaluoto tilto ilgis 1045 m; ilgiausias Suomijoje, atidarytas 1997), tarp salų kursuoja nedideli laivai.
Kvarkeno salynas