kvartètas (it. quartetto < lot. quartus – ketvirtas), muzikos žanras, apimantis savarankiškus kūrinius 4 atlikėjams (vokalistams arba instrumentininkams), t. p. operų, mišių, kantatų, oratorijų dalys.
Bruožai, raida
Labiausiai paplitęs kvartetas styginiams; išpopuliarėjo 18 a. antroje pusėje. Šio kvarteto meninės raiškos priemonių labai daug – gausiai vartojama polifonija, partijų individualizavimas ir kita. Tobulos meninės struktūros kvartetų sukūrė F. J. Haydnas, W. A. Mozartas, L. van Beethovenas. Daugiausia tai sonatinio ciklo (4 dalių) kūriniai. Romantizmo bruožų turi F. Schuberto kvartetai.
19 a. antros pusės ir 20 a. pradžios styginių kvartetams būdinga monotematizmas, spalvinga harmonija (E. H. Griego, C. A. Debussy, M. Ravelio, P. Čaikovskio, A. Glazunovo kvartetai). 20 a. vidurio ir antros pusės kompozitorių (B. Bartóko, N. Miaskovskio, D. Šostakovičiaus) kvartetai pasižymi psichologizmu, ekspresyvumu, naujomis raiškos priemonėmis. Fortepijoninius kvartetus kūrė Vienos klasicistai (W. A. Mozartas), vėliau jų populiarumas sumažėjo. Vokaliniai kvartetai labai populiarūs buvo 18 a. antroje pusėje–19 amžiuje. Kvartetų vyrų balsams sukūrė J. Haydnas, moterų – J. Brahmsas. Minėtini G. Verdi operos Rigoletas ir Requiem (Offertorio) vokaliniai kvartetai.
Kvartetas Lietuvos muzikoje
Lietuvoje 18 a. pabaigoje serenadų styginių kvartetui sukūrė Mikalojus Radvila. Iki 20 a. 4 dešimtmečio styginių kvartetų sukūrė M. K. Čiurlionis, J. Gruodis, J. Kačinskas ir kiti. Po II pasaulinio karo sukurta daugiau kaip 100 styginių kvartetų. Reikšmingi E. Balsio, J. Juzeliūno, F. R. Bajoro, V. Bacevičiaus, A. Rekašiaus, V. Juozapaičio, O. Balakausko, V. Barkausko, V. Laurušo, B. V. Kutavičiaus, A. Martinaičio, V. Bartulio, N. Valančiūtės ir kitų lietuvių kompozitorių šio žanro kūriniai.
1929