kvazidalelės

kvazidalẽlės, kondensuotųjų medžiagų kvantinės teorijos artiniai, nusakantys kvantinės sistemos kvazistacionariuosius žadinius (kvazistacionariojo sistemos žadinio gyvavimo trukmė daug didesnė už laiko neapibrėžtumą, apskaičiuojamą pagal Heisenbergo nelygybę). Kiekvieną kvazidalelę apibūdina tam tikra energija E, judesio kiekis, sukinys. Sistemos būsenos kitimas nusakomas kvazidalelių sąveika. Jei medžiaga yra kristalinės būsenos, kvazidalelė apibūdinama kvaziimpulsu (dydžiu, panašiu į judesio kiekį). Nesąveikaujančios kvazidalelės, kurioms galima pritaikyti idealiųjų dujų modelį, yra viendaleliai žadiniai, o kvazidalelės, nulemtos dalelių sąveikos – kolektyviniai žadiniai. Sudėtingi kolektyviniai kristalo gardelės atomų virpesiai skaidomi į normaliuosius virpesius, kuriuos kvantuojant gaunamos kvazidalelės – fononai. Kolektyvinius elektronų sistemos žadinius nusako plazmonai. Gardelės atomų sukinių sistemą apibūdina sukininės bangos, kurių kvantai yra kvazidalelės – magnonai. Kvazidalelės apibrėžimas nėra vienareikšmis, pvz., puslaidininkio kvazidalelės – elektronų ir skylių – savybės priklauso nuo daugelio atomų savybių, t. y. periodinio potencialo, šia prasme tai – viendaleliai žadiniai. Metalų savybes nusako kvazidalelės kvazielektronai (fermionai), apibūdinami elektronų virš Fermi lygmens sąveika su skylėmis žemiau Fermi lygmens, o jų sąveika nusakoma kvazidalelėmis plazmonais (bozonai). Metalų superlaidumo būsena gali būti aprašoma kvazidalelių Cooperio poromis, kurias sudaro suporuotieji kvazielektronai kartu su fononais. Puslaidininkiuose elektronas ir skylė gali sudaryti susietąsias būsenas, kurias nusako kvazidalelės, pvz., eksitonai, poliaronai. Jei elektronų yra daug, kaip, pvz., metaluose, tai kiekvienas judantis elektronas keičia kitų elektronų būsenas. Tada jį reikia tirti kaip kvazidalelę, kurios savybės priklauso nuo elektronų sąveikos. Šių kvazidalelių ir fononų, kurie laiduoja dviejų elektronų trauką, sąveika paaiškinamas superlaidumas. Kvazidalelės pagal jas sudarančių dalelių efektinį sukinį apibūdinamos Fermi ir Diraco arba Bose’s ir Einsteino statistika, t. y. elektronai ir skylės yra fermionai, o eksitonai ir fononai – bozonai.