Kvėdarna

Kvdarna, miestelis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Šilalės; seniūnijos, parapijos centras. 1548 gyventojai (2021). Per miestelį teka Geniotalis (Jūros intakas). Keliai į Švėkšną, Rietavą, Laukuvą, Šilalę. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Statybų (Kvėdarsta), medienos apdirbimo (Pynauja), baldų gamybos (Danrima) bendrovės. Paštas, ambulatorija, K. Jauniaus gimnazija (1919–44 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–50 septynmetė, 1950–2008 vidurinė mokykla), P. Liatuko pradinė mokykla, biblioteka (1937). Žydų genocido aukų kapinės, knygnešio P. Kavaliausko kapas. 2 km į pietus nuo miestelio yra Kvėdarnos piliakalnis ir Padievaičio akmuo Velnio Sostas.

Kvėdarnos herbas

Architektūra

Miestelio senoji dalis spindulinio plano. 3 pagrindinių gatvių sankryžoje yra 2 paplatintos gatvės pavidalo aikštės (viena savaime susiformavusi, kita suplanuota 1923).

Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia Kvėdarnoje (1936, architektas R. Steikūnas)

Akmens mūro bebokštėje Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (1936, architektas R. Steikūnas) yra 3 mediniai altoriai su skulptūromis (19 a.), medinių skulptūrų (Šv. Antanas, Šv. Rokas, abi 19 amžius). Bažnyčios šventoriuje – koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra (19 a. pabaiga), medinis kryžius su dviem kryžmomis ir koplytėle (1931). Kvėdarnos kapinėse yra medinė koplyčia (1860). Paminklai: Vytauto Didžiojo (1930), Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje (1989).

2271

Istorija

Manoma, 1329 kryžiuočiai sunaikino Kvėdarnos pilį, pastatytą greičiausiai ant Kvėdarnos piliakalnio. Kvėdarna minima 14–15 a., Kvėdarnos karališkasis dvaras – 1554, miestelis – 1568, valsčius – 1593. 1569 pastatyta bažnyčia. 16 a. pabaigoje priklausė Sapiegoms. 1609 įsteigta, 1782 atkurta parapinė, 1866 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1792 gavo miesto teises ir herbą. 1831 Kvėdarną buvo užėmę sukilėliai. Po 1863–1864 sukilimo Rusijos valdžia Kvėdarną pavadino Konstantinovu (taip buvo vadinama iki I pasaulinio karo). Lietuvių spaudos draudimo metais (1864–1904) miestelis buvo vienas Žemaitijos spaudos platinimo centrų; draudžiamąją lietuvišką spaudą čia platino V. Čižauskas, S. Gabiet(aitė), J. Gumalskas, N. Paulauskas, B. Serapinienė, J. Steponavičius ir kiti. 1883 įsteigtas paštas, 1884 – vaistinė. 1848, 1896 ir 1941 miestelis degė, 1843, 1881 ir 1915 sudegė.

1901 veikė slapta lietuvių mokykla. Nuo 20 a. pradžios iki 1950 Kvėdarna buvo valsčiaus centras. 1941–42 vokiečių okupacinės administracijos nurodymu nužudyta apie 600 Kvėdarnos gyventojų (dauguma žydai). Sovietų okupacijos metais apylinkėse (po II pasaulinio karo) veikė Kęstučio apygardos partizanai, Kvėdarna buvo (nuo 1950) apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2000 patvirtintas Kvėdarnos herbas.

1704 buvo 38 šeimos, 1833 – 355, 1897 – 1290, 1923 – 950, 1959 – 1016, 1970 – 1304, 1979 – 1746, 1989 – 2390, 2001 – 1934, 2011 – 1597 gyventojai.

Kvėdarna Vilnius 2004.

-Konstantinovas