Kvėdarnos piliakalnis

Kvdarnos pliakalnis, Pãdievaičio pliakalnis, piliakalnis su priešpiliu ir senovės gyvenviete Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžaus (Druskio) upeliu.

Piliakalnis

Kvėdarnos piliakalnis

1902 piliakalnį aprašė L. Krzywickis, 1964 jo žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos instituto archeologai. Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžaus slėnis, šiaurės pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio; jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs į Jūrą (L. Krzywickis griūvančiame šlaite aptiko daug degėsių ir apdegusio molio). Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Piliakalnį nuo aukštumos skiria 4,5 m aukščio pylimas, už kurio yra 8 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.

Priešpilis

Į šiaurę nuo Kvėdarnos piliakalnio, už šiaurinėje pašlaitėje esančio griovio, tarp Jūros ir Vėžaus slėnių, yra buvusio priešpilio aikštelė (77 m ilgio, pietinis galas 50 m, šiaurinis – 90 m pločio); jos kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Iš šiaurės ją juosia apie 90 m ilgio griovys.

Senovės gyvenvietė

Į šiaurę nuo priešpilio ir į rytus nuo Kvėdarnos piliakalnio, Vėžaus kairiajame krante, yra senovės gyvenvietės liekanų. Rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Manoma, čia stovėjo Kvėdarnos pilis (Gedimino pilis, 1329 sunaikinta kryžiuočių), kuri priklausė Žemaitijos gynybinei sistemai. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Padievaičio kapinynas

Prie Kvėdarnos piliakalnio yra Padievaičio kapinynas.

Padievaičio akmuo

Prie Kvėdarnos piliakalnio, slėnyje, Vėžaus kairiajame krante, yra Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio Sostu.

1329

Kvėdarnos pilis; Padievaičio akmuo; Velnio Sostas; Gedimino pilis