Kvèdlinburgas (Quedlinburg), miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Saksonijos‑Anhalto žemėje, į pietvakarius nuo Magdeburgo.
Kvedlinburgo pilis (16–17 a., dabar muziejus)
23 300 gyventojų (2021). Įsikūręs Harzo kalnų masyvo papėdėje, prie Bodės upės (Saalės intakas).
Farmacijos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus pramonė; statybos įmonės (atlieka ir pastatų konservavimo bei restauravimo darbus). Turizmas. Pilies, fachverko ir kiti muziejai.
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto sienų ir medinių namų fragmentų. Bažnyčios: romaninė Šv. Servacijaus (1070–1129, Karolingų kripta, 9 a., gotikinis choras, portalas, apie 1320), Šv. Viperto (12 a.), gotikinė Šv. Egidijaus (1179), Šv. Mykolo (apie 1200), vėlyvosios gotikos Šv. Blažiejaus (1231, 1715 renovuota), Šv. Benedikto (1233, romaninis portalas, barokinė vidaus įranga), Šv. Matildos (1855, architektas Schmidtas). Ant kalvos – trijų flygelių pilis (16–17 a., dabar muziejus); su Šv. Servacijaus bažnyčia ir vidurinių amžių miesto fragmentais – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1994). Rotušė (1310, renesansinis portalas 1619, 1900 renovuota) su iškilmių sale (1869 atstatyta), renesansiniai Hagenų šeimos namai (1564), vaistinė (1615), Miesto tarybos būstinė (1690), Salfeldtų rūmai (1737, dabar kultūrinė įstaiga). 16–18 a. fachverkiniai namai.
Istorija
Pirmą kartą Kvedlinburgo vardas minimas 922 karaliaus Henriko I pasirašytame akte. Po Henriko I mirties jo žmona Matilda 936 įkūrė Šv. Servacijaus moterų vienuolyną, kuriame 1008–30 buvo surašyti Kvedlinburgo analai.
Aplink vienuolyną išsiplėtė gyvenvietė. 994 karalius Otonas III suteikė Kvedlinburgui miesto teises.
10–11 a. Kvedlinburgas buvo svarbus kultūros centras, 1384 įstojo į Žemutinės Saksonijos miestų sąjungą, 1426–77 buvo Hanzos narys. 1539 miesto gyventojai priėmė liuteronybę.
1949–90 Kvedlinburgas priklausė Vokietijos Demokratinei Respublikai.
2271