kvėpãvimo òrganai, organų, dalyvaujančių išoriniame kvėpavime – dujų apykaitoje tarp gyvo organizmo ir aplinkos – visuma.
Žmogaus ir sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo organai susideda iš kvėpavimo takų ir plaučių su pleura. Kvėpavimo takuose (nosyje, gerklose, trachėjoje, bronchuose) oras apsivalo, sušyla ir prisisotina vandens garų. Juose taip pat yra balso aparatas, kuris kartu su pagalbiniais organais (liežuviu, dantimis, lūpomis, gomuriu) skleidžia artikuliuotus (žmogaus) ir neartikuliuotus (gyvūnų) garsus. Kvėpavimo takai dėl juose esančių kremzlinių griaučių nuolat atviri ir fiziologinėmis sąlygomis nesubliūkšta. Plaučių alveolėse vyksta dujų (deguonies ir anglies dioksido) apykaita tarp atmosferos oro ir kraujo, per plaučius iš organizmo išsiskiria ir dalis tam tikrų medžiagų – acetono, alkoholio, azoto monoksido ir kitų. Prie kvėpavimo organų dar priskiriami ir plaučius supantys dariniai – krūtinės ląsta, kvėpuojamieji raumenys, jų nervai, plaučių kraujagyslės, limfagyslės.
žmogaus kvėpavimo organai: 1 – nosies ertmė, 2 – gerklos, 3 – trachėja, 4 – plaučiai, 5 – pagrindiniai bronchai
Daugelio bestuburių ir kai kurių vandens stuburinių gyvūnų (pvz., žuvų) kvėpavimo organai yra žiaunos. Daugiašerių žieduotųjų kirmėlių žiaunos susidarė pakitus parapodijų nugariniams ūseliams arba išsikerojus galvos skiautės palpams. Dauguma moliuskų turi tikrąsias žiaunas, arba ktenidijas. Jos yra mantijos ertmėje. Plautiniai moliuskai turi plautį (juo virtusi mantijos ertmė). Daugumos vėžiagyvių žiaunos yra ant krūtinės arba pilvelio kojų: tai plokštelės arba stiebelis, nusagstytas žiauniniais siūlais. Sausumos vėžiagyvių kvėpavimo organai yra pakitusios žiauninės ertmės arba galūnės, kuriose yra vamzdelių, prisipildžiusių oro, sistema. Gyvūnų, turinčių kietą kūno dangą (pvz., daugumos voragyvių, vabzdžių), kvėpavimo organai yra trachėjos (kūno viduje išsišakojusių vamzdelių sistema). Kai kurie voragyviai turi ir trachėjas, ir plaučius (maišo pavidalo organus po dangos audiniais). Varliagyviai turi primityvius plaučius (paprastus porinius maišus), pro kuriuos vyksta tik 1/3 dujų apykaitos (2/3 vyksta pro odą). Aukštesniųjų stuburinių (ypač žinduolių, žmogaus) beveik visa dujų apykaita vyksta pro plaučius.
Daugelio gyvūnų įvairiais ontogenezės etapais veikia skirtingi kvėpavimo organai: kai kurių vabzdžių (pvz., lašalų) lervos turi trachėjines žiaunas, suaugę lašalai – trachėjas; žuvų ir varliagyvių lervos kartais turi laikinas (išorines) žiaunas. Visų amniotų (roplių, paukščių, žinduolių, žmogaus) galutiniai kvėpavimo organai (kvėpavimo takai ir plaučiai) pradeda veikti tik išsiritus iš kiaušinio arba gimus.