kvèstorius (lot. quaestor < quaero – tardau), žemesnysis pareigūnas senovės Romoje.
Karalių epochoje (iki 510 ar 509 pr. Kr.) kvestorius buvo kriminalinių bylų teisėjas, respublikos laikotarpiu (iki 30 ar 27 pr. Kr.) – konsulo padėjėjas (prižiūrėjo iždą, valstybės archyvą, iki 240 pr. Kr. – ir teismus, lydėjo konsulą karo žygiuose, rūpinosi karo grobio paskirstymu ir pardavimu), imperijos laikotarpiu (iki 476) – imperatoriaus sekretorius, skaitydavo Senate imperatoriaus kalbas ir įsakus, rūpinosi viešųjų žaidimų rengimu ir kitais klausimais.
Iki 421 pr. Kr. kvestoriais tapti galėdavo tik patricijai, vėliau – ir plebėjai. Kvestorius skirdavo karaliai, vėliau konsulai, po 447 pr. Kr. jie buvo renkami tribų komicijose. Nuo 80 pr. Kr. kvestoriai tapdavo Senato nariais.
Iš pradžių buvo 2, nuo 421 pr. Kr. – 4, nuo 267 pr. Kr. – 8, Cezario laikais – 40, imperijos laikais – 20 kvestorių.